tag:blogger.com,1999:blog-85782653995276346842024-03-14T18:11:59.228+02:00SarmatuvaTai vieta, kur istorija pateikiama tikriems jos vertintojams, be interpretacijų ir išlygų.Visšvirkštyshttp://www.blogger.com/profile/10711631107661296166noreply@blogger.comBlogger13125tag:blogger.com,1999:blog-8578265399527634684.post-25963622763888853342012-04-23T21:41:00.006+03:002012-04-23T21:41:59.777+03:00Negyjanti žaizda - PiktVotė<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://2.bp.blogspot.com/-ZZBInULNuE4/T5WiMqU37vI/AAAAAAAAAe0/6onL-WLbk7s/s1600/i92_Demonstracja.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="237" src="http://2.bp.blogspot.com/-ZZBInULNuE4/T5WiMqU37vI/AAAAAAAAAe0/6onL-WLbk7s/s320/i92_Demonstracja.jpg" width="320" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
<b><span style="font-size: large;">G</span></b>erbiamas senovės žinove!</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Paskutinius kelis metus ne kartą buvo juodinamas <i>sarmatų</i> vardas ir teršiamas <i>sarmatuvos </i>paveldas. Jau matome, kur bedate pirštu, tačiau šį kartą ant ąžuolo šakos kabinti reikia ne <i>akademikus</i>! Skaudu, kartu ir pikta, tačiau sarmatišką smeigilą* į nugarą nelyg Švitrigaila (Šveisk-tris-kailius?) nūdėm beda išdavikiškai purvina ugriška letena. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Čia verta paminėti, kad mes (V., Č., ir A.t.A. Atila) esame taikūs, nelinkę kritikuoti ir gintis, tačiau jūsų, brangieji, laiškai užvertė redakcijos holą, koridorių, svirną ir sodo namelį, todėl tylėti nebevalia. Dėl to mes dabar paaiškinsime jums problemos (pro-blėnius?) esmę, priežastis ir patarsime, ką daryti.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Laisvės vėjai seniai kursto minties laužą ir jo šilumoje skleidžias pažinimo žiedai. Tačiau laisvės žvakė pritraukia ir menko proto (argi vien tik?) drugelius ir moškes (mokė+mušti = moškė?). Kaip patyrę entomologai atvertę eteriu pradvisusį drugelių katalogą, mes dabar jums įvardinsime kiekvieną iš šių machaonų.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<b>Aivaras Citronas Lileika</b> - tikra kandis sarmatiškoje Kolchidės (kol-žydės?) aukso vilnoje;</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<b>Urbonas "Speleinis" Rakowskis </b>- šis pilkasis niekšų kardinolas leidžia pavėjui pykčio ir melo tinklus;</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<b>Milvydas Juškauskas</b> - paprastas nelyg kopūstinis baltukas, tačiau reto mastelio kenkėjas;</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<b>Jūratė Statkutė de Santa Maria El Prabos Salvadore Rosales -</b> po gundančiu moters pavidalu slepiasi prtivinkęs oranžinės tulžies kolorado vabalas iš už Atlanto;</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<b>Dauklodas Triminas </b> - pagiežingas nelyg vapsva jis gelia spausdintu ir austu žodžiu;</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<b>Juozas Šeimys - </b>besiblaškantis tarytum pavasarinis karkvabalis šis sunkiasvoris gal ne iš piktos valios, tačiau dergia ant šviesių žinojimo stiklų.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Ir deja, daug kitų, kurių vardai redakcijai nežinomi, bet darbai kalba už insignijas.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Ši demagogų klika viešai prsiskiria sau "sarmatuvos žinovų" vardą siekdami diskredituoti tikrovę, senovę, ir šlovę. Ne kiekvienam yra žinoma, tačiau iš tiesų jie yra visai ne tikri sarmatlyvi sarmagetužiai, o seni ir pikti sarmatuvos priešai - <b>votai.</b></div>
<div style="text-align: justify;">
<b><br /></b></div>
<div style="text-align: justify;">
Kas tie votai, klausia jūsų mažametis sūnus, o jūs nežinote nuo kur čia pradėjus aiškinti tokį paprastą dalyką? Padėsime jums sukurpti trumpą drūtą dosje (duos jie?).</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Geroduotas (Herodotes) savo istorijoje taip rašo apie būdinus (budines), kuriuos mūsiškai vadino votais: <i>"Tai didžiai skaitlinga tauta, mėlynom akim ir rudžiai. Jųjų tarpe ogi miestas štai, medinis va, ir to miesto vardas yra Geluonis <...> Ir išties toje pat vietoje gereikių (greccus) dievai garbinami, tame labiausiai Dioniesijus." </i></div>
<div style="text-align: justify;">
<i><br /></i></div>
<div style="text-align: justify;">
Dar apie juos rašo, kad jie ryja savo kaimynų krauja tarytum utėlės, ir kažin ką išdarinėja su moterų gimdomis, bet gilią senovę palikime žiliems senoliams. Londone** saugomoje EncycloPedicus Britanoxus 1911 metų leidime aiškiai juodu ant išblukusio parašyta, kad būdiniai yra ne kas kita kaip votai - finų tautelė. Votus latviai, mūsų sarmatlyviausi broliai, vadina kreiviniais, ir ne veltui.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Sarmatuvos galios laikais, kaip žinia, votai buvo nustumti į šešėlį ir jų piktadarystės būdavo lengvai sutvarkomos pavieto motės ranka. Tačiau priešams ėmus draskyti Sarmatuvos pavidalą ir paveldą nelyg Brūčiui badant Tsiesoriaus purpurinę sermėgą būdiniai ėmė vis mažiau vadintis savo gražiuoju vardu, ir vis labiau darėsi votais. Juk dar dabar sakoma: "kokia votis!". Ši piktvotė seniai negyja - nuo pat sarmatuvos susilpimo laikų votų istorikai (isterikai?) kalevipoegai ir lenartai meriai stūmė savo proestišką istoriją. Paklauskite savęs, kaipgi vadinasi vieta, kurioje sėdi didžiausias būdinas, neregėto masto Sarmatuvos priešas popiežys? Ogi Votikanas! </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Estų marionetė katalikų bažnyčia nėra vienintelis jų įrankis trinant iš istorijos Sarmatuvą. O ne - jau nuo neatmenamų laikų pavolgio mordviai diriguoja kremliaus iškamšų paradui, kuris šimtmetis po šimtmečio tino šniaukdamas nuo Sarmatuvos skobnių. Pridėkime žuvėdus (garbina Votaną), nepamirškime vokiečių (vot-kviečiu?) ir kitų dieVOTŲ tautų ir gausime visą aibę tikro sarmato priešų. Tačiau tai jau istorija, kas yra mūsų duona, ir ją valgydami nesispjaudome.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Šį įrašą skaitote, nes nebagalime tylėti ir žiūrėti, kaip suduodamas naujasias votų smūgis Sarmatuvai. Iš Votikano tiesiasi vytinta pontifiko ranka ir judina savo fiškes šachamtų lentoje. Ne iš karto mes supratome, kuris čia rikis, kuris žirgas ir kur čia tranšėja. Tačiau šių metų balandžio pirmą dieną buvo žengtas lemiamas žingsnis partijoje - Votikano generolai Lileika ir Juškauskas paskelbė gražiną į Sarmatuvą Votikano feodą - karalystę (karui-lysti?). Ši iš anksto premedituota ir gerai parengta akcija yra giliai ir konstruktyviai paremta Šeimio genijumi, Statkutės pažintimis ir Speleinio šantažu LR urėdijose ir girių ūkiuose. Pontifiko ambrozija palaiminta votų šventvagystė pateko į internetus ir šiandien apie tai kalba nuo Permės iki Lilehamerio.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Mieli skaitytojai, mes girdijime jūsų ašaras ir matome jūsų raudas. Ir mes sklandžiai tariame:</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Nebokite, nes nors priešas yra senas, priešas yra didis ir priešas yra nuožmus, tačiau laisva sarmato širdis yra didesnė, jo dvasia yra senesnė ir jos pulsas nuožmesnis. Mes kovosime su jais portaluose, mes kovosime su jais tinklaraščių komentaruose, mes grumsimės sms žinutėmis. Mes šauksime į kovą ruporais miestelių aikštėse ir požeminėse perėjose, dalinsime skrajutes univermage ir kavinių kiemuose. Mes imsime į rankas ginklą kolektyvinių sodų bendrijose, mes lyg ugnis siausime tautinių šokių būreliuose. Ir net jei to neužteks, būkite tikri, mes smaugsime stingstančiomis rankomis savo priešus redakcijos antrame aukšte, užbarikaduotame tualete ir nepriimsime nieko kito apart besąlygiškos "<i>Lietuvos karalystės" </i>kapituliacijos***.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Sarmatuva per amžius!</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
*Smeigilas - senoviškas sarmatų ginklas aštriu galu.</div>
<div style="text-align: justify;">
**Londonas - ar tik ne ten**** Lileika "rado" visus savo žemėlapius?</div>
<div style="text-align: justify;">
***Tiks ir <i>status quo ante***** bellum </i>(stačias kvo ant belio)</div>
<div style="text-align: justify;">
****Ne ten, o Votikane</div>
<div style="text-align: justify;">
*****Ar tik ne antys išgelbėjo Romą******?</div>
<div style="text-align: justify;">
******Ar tik ne Romoj yra Votikanas*******?</div>
<div style="text-align: justify;">
******* Ar tik ne iš Votikano visas votų sąmokslas?</div>
<br />
<div style="text-align: right;">
<i>Čiaumuolis ir Visšvirkštys Vilnius 2012</i></div>Visšvirkštyshttp://www.blogger.com/profile/10711631107661296166noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8578265399527634684.post-50550744352073301352012-02-05T19:05:00.005+02:002012-02-05T20:00:46.966+02:00Oroskabas arba 12 tikro sarmato dangaus vaisių (I)<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj2PsH-nuLB2YHtrQJRPdSXPFEtoyo39HnV_kndnVS5-ZWa59SeOS8bLLhr1l82KGUqvgm_DjfLRrZMCPNcITLeyDlzHTkd24S93P41X18w4LcbRA9WPatAW_mSYgW1DLXE1vWwvY7-AO8/s1600/stebuklas.png"><img style="float:left; margin:0 10px 10px 0;cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 168px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj2PsH-nuLB2YHtrQJRPdSXPFEtoyo39HnV_kndnVS5-ZWa59SeOS8bLLhr1l82KGUqvgm_DjfLRrZMCPNcITLeyDlzHTkd24S93P41X18w4LcbRA9WPatAW_mSYgW1DLXE1vWwvY7-AO8/s200/stebuklas.png" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5705702185345206770" /></a><div style="text-align: justify;"><span >S</span>veiki broliai sarmatai ir seserys sarmatėlės. Dar kartą mūsų planeta (pala-ne-ta?) apsisuko apie mūsų Saulę ir dar kartą apisusko mūsų redakcijos galvos. Iš ties, jei jums atrodo, kad Visšvirkštys ir aš visus metus, kaip sakoma, struobais mojavo, tai jūs nesarmatlyvai klystate. Tiesa pasakius, mudu atlikome nepaprastą ir sunkų darbą, užtrukusį ištisus metus, ir laimei, niekas nesužlugdė mūsų tyrimo.</div><div style="text-align: justify;">Pastaruosius 12 mėnesių mudu su bičiuliu (ir be abejo Atila, kuriam, galimas daiktas, tai bus paskutinė vasara) be atvangos stebeilijomės į dangų iš <i>sarmatų </i>įrengtų mūsų žemelėj Sarmatuvoj regyklų-stebyklų-stebuklų, tokių, kokį nuo pušies viršūnės savo zenitu (seni-tu?) nutraukė ir įamžino Visšvirkštys. Nors paskaudo kaklus ir teko pedalais, slidėmis ir parasparniais įveikti ne vieną <i>sarmatiškąją mylią </i>(1,49 kilometro), pagaliau padarėme tai, ką taip ir nespėjęs padaryti numirė Radvila Našlaitėlis. Žyniai ir krivulės, mes jums pristatome Oroskabą, kryžiuočių ir lenkų klaidingai Horoskopiu vadintą, bei jame esančių dvyliką <i>tikrųjų ženklų-vaisių.</i></div><div style="text-align: justify;"><i><br /></i></div><div style="text-align: justify;">Taigi, pradėsiu nuo be abejo sarmatų naujųjų metų<i>, </i>kurie, savaime suprantama, prasideda patį vidurvasarį, <b>liepos </b>mėnesį. Niekas jau nebeatmena, kodėl būtent liepos mėnesį, bet galbūt taip <i>liepia </i>Perkūnas. Sarmatiškasis liepos mėnesio zodiako, arba mūsiškai, sodžiuko, ženklas yra <b>bitė</b> arba <b>tranas</b>. Bitės paprastai būna labai darbštūs ir irzlūs žmonės, tuo tarpu tranai pasižymi tingumu. Jei gimėte liepą ir esate bitė, patariame nesivelti į muštynes, nes galite neišlipti sausas iš balos. Tranams tuo tarpu patariama dažniau apsilankyti sendaikčių turguose - galbūt nustebsite!</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Rugpjūčio (rūgti-pūti) mėnesio ženklas yra <b>grybas</b>. Grybai paprastai pasižymi menku proteliu ir dažnai turi sukirmijusį kotą. Iš kitos pusės, grybai dažnai pasirūpina tokiais dalykais, kuriais nepasirūpina kiti, todėl labai vertinami kolektyve. Visšvirkščio žvaigždžių ratas pataria grybams atsargiai elgtis su aštriais daiktais ir ugnimi, tuo tarpu aš norėčiau pridurti, kad kitąmet grybams pravartu pabandyti artimiau bendrauti su sau brangiais žmonėmis, tik ne visais iš karto.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Spalio, arba senoviškiau, šapaliaus mėnesio ženklas yra <b>šapalas. </b>Šapalai yra labai šalti ir atsargūs žmonės, jų daug gali sutikti valstybinėse įstaigose ir viešosiose bibliotekose. Šapalo gerosios savybės yra dora ir neišrankumas maistui. Šapalų praktiškai nebūna tarp įkalintųjų, todėl šapaliaus mėnesį kalėjimuose gimtadienius švenčia tik prižiūrėtojai. Šiems žmonėms patariame rečiau keisti gyvenimo partnerius ir valgyti daugiau skaidulingo maisto.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Lapkričio, anksčiau vadinto lačkrėčiu, ženklas yra <b>plėšikas</b>. Plėšikai yra linksmų plaučių ir plataus kūno sudėjimo žmonės, dažniausiai moterys. Visi plėšikai turi blogąją pusę ir jos labai gėdijasi (jūs patys žinote, gerbiamieji), tačiau prie tinkamo apšvietimo tai nesimato. Įspėjimams plėšikams - nesėskite girti už laivo, šturvalo, ar prie švenčių stalo. Taip pat patariame pakelti visus baldus namuose - tikriausiai maloniai (arba labai nemaloniai) nustebsite.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Gruodžio, visada vadinto aruodžiu mėnesio ženklas yra <b>kirstukas</b>. Kirstukai buvo čia iki kol kryžiuočiai atvežė peles, ir šį mėnesį gimusius vaikus penėdavo būtent kirstukais, kurie tokiu metu laiku parankiai miegodavo. Kirstukai yra juodbruvi maži guvūs žmogeliai, beje, kiekvienas pažystame bent po du kirstukus. Kirstukų silpnybė yra stiprus porteris ir žemaičių blynai. Jei esate jauna kirstukė, patariame daugiau laiko leisti su mama, nes ji gali bet kada iškeliauti į <i>sarmatų dangų</i>. </div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Sausio (sau-šio?) mėnesio ženklas yra <b>karna</b>. Karnos ženklo pavadinimas kilęs nuo karnų žvaigždyno, ir karna paprastai yra aukštas, grubokas, bet naudingas žmogus. Paprastai šio ženklo žmonės yra gabūs batsiuviai, tačiau šiandien retai tai bepastebėsi, dėl to dažniausiai karnos yra bedarbiai. Karnoms patariame pasilenkti prieš lipant į rūsį senuose namuose - galite maloniai nustebti.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div>Čiaumuolishttp://www.blogger.com/profile/06916192926997521294noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8578265399527634684.post-32910820944198945602011-01-06T16:53:00.010+02:002011-01-06T20:29:56.607+02:00Praėjusiųjų metų apžvalga<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgxMRoW_3h-K4dP1drYhb3t4L4vxmw524WNgi5QiUy1URJyWU6YiDxHJ_5Ds9NNVNpqZzhomHC-7e_7iS0gHCSt4Ei6B2JoOZfebH2g_C0-cfSQkpbVgp_Fyv4s9K3FgUtTI-sWSeX6VKA/s1600/Spyglass.jpg" onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}"><img alt="" border="0" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5559128798095535714" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgxMRoW_3h-K4dP1drYhb3t4L4vxmw524WNgi5QiUy1URJyWU6YiDxHJ_5Ds9NNVNpqZzhomHC-7e_7iS0gHCSt4Ei6B2JoOZfebH2g_C0-cfSQkpbVgp_Fyv4s9K3FgUtTI-sWSeX6VKA/s400/Spyglass.jpg" style="cursor: hand; cursor: pointer; display: block; height: 267px; margin: 0px auto 10px; text-align: center; width: 400px;" /></a><br />
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhfcRbNWDec22twdWtCY89Au_r0Kp8c8nIz2hBsdujZVhyphenhyphen1FM5zO5cZUfZKyf3iza2lDZ7GQvdO7V1vulntyBSdedrm81no5zT8Qf10APzWjL3RdDHrtiDDoRTywqY6i5rqVIDOqVIa31Q/s1600/graph.jpg" onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}"></a><br />
<div style="text-align: center;"><u><br />
</u></div><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgLMptNm4l_zgdy_zlEgaTcRaq2UfCwDGy7J2CDLQ5LO4TUVV6LRcFp38zB3wioxszEtNPYvg4W5i8e_uQr9yI7vMOmdyNe2qlUNo1CzFODCLOMxSOdgDElvFH9yHz4o3HSpMLAhf3O8wE/s1600/alileik_kit_lt.jpg" onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}"></a><br />
<div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span"><span class="Apple-tab-span" style="white-space: pre;"> </span>S</span>veiki, mielieji <i>Sarmatuvos</i> skaitytojai. Prasidėjo dar vieni, 16126-ieji metai, šiandien labiau datuojami kaip 2011, tačiau atidus skaitovas žino, kad ne viskas taip, kaip užrašyta <i>akademijoje</i>. Nepaisant to, apžvelgsime 26-uosius iš sarmatologo požiūrio. Taigi, kas nutiko?</div><div style="text-align: justify;"><ol><li><span class="Apple-tab-span" style="white-space: pre;"> </span>Visų pirma, Sausio 12-28 dienomis Montevidėjuje įvyko 4-asis pasaulinis didžiosios sarmatų ložės (la Grande Loge des Sarmates, GLS) suvažiavimas. Šį kartą jokie kariniai konfliktai ar klimato kataklizmai mums su Visšvirkščiu nusigauti iki Urugvajaus nesutrukdė, nors pripažinsiu, kad kelionė <i>Rio de la Plata</i> upe garlaiviu nepraėjo be nuotykių.<br />
<span class="Apple-tab-span" style="white-space: pre;"> </span>Kas aptarta suvažiavime? Greičiau jau būtų atsakyti, kas nebuvo aptarta! Visų pirma, pristatyta J. Statkutės de Rosales raštų antologija. Ši E. Gevaros prizo savininkė šiandien figūruoja nedažno lietuvių sarmatologo lentynoje, tačiau tarptautiniu mąstu, o ypač lotynų amerikoje, ji buvo dar karta pripažinta, ir ne veltui. Gaila, tačiau pati autorė nepasirodė, sklandė gandai apie Karakase įstrigusį garlaivį, tačiau kiek jie tikri - nežinoma.<br />
<span class="Apple-tab-span" style="white-space: pre;"> </span>Taip pat suvažiavimo dėmesio centran papuolė paleosarmatologų pasiekimai, daugiausia, turint omenyje radimvietes ir uolų piešinius šiaurės Sacharoje. Ar išties mes, kaip ir visi Sarmatai, iš Afrikos? Į šį klausimą bandė atsakyti dr. Al Fajakudis iš Libijos, ir, neslėpsiu, jog po paskaitos plojau atsistojęs, o Visšvirkščiui teko nešti skalijanti Atilą į balkoną.<br />
<span class="Apple-tab-span" style="white-space: pre;"> </span>Tarp kitų svarbių ir intriguojančių temų gavome įkišti savo <i>monėtą </i>ir mes. Sausakimšoje didžiojoje auditorijoje perskaitėme paskaitą "Sarmatologai - istorikų diktatui nenusilenksiantys sarmagetužiai-partizanai". Dėkojame kolegoms už įdomius klausimus, bei lenkų sarmatologui Kšyštofui Žemčinčikui už netikėtus, tačiau ateityje labai praversiančius duomenis.<br />
<span class="Apple-tab-span" style="white-space: pre;"> </span>Dar daugelis įdomių ir tūlo sarmatologo širdžiai svarbių dalykų įvyko Montevidėjuje, tačiau jiems pritrūktų vietos šioje apžvalgoje.</li>
<li><span class="Apple-tab-span" style="white-space: pre;"> </span>Ne mažiau svarbus mokytų žmonių visuomenei buvo ir Visšvirkščio tyriamasis darbas Grenlandijoje. Plačiau apie tai: <a href="http://sarmatuva.blogspot.com/2010/04/s-veiki-gyvi-gerbiamieji-sarmatuvos.html">http://sarmatuva.blogspot.com/2010/04/s-veiki-gyvi-gerbiamieji-sarmatuvos.html</a> .<br />
</li>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><img alt="" border="0" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5559110261968520306" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgLMptNm4l_zgdy_zlEgaTcRaq2UfCwDGy7J2CDLQ5LO4TUVV6LRcFp38zB3wioxszEtNPYvg4W5i8e_uQr9yI7vMOmdyNe2qlUNo1CzFODCLOMxSOdgDElvFH9yHz4o3HSpMLAhf3O8wE/s400/alileik_kit_lt.jpg" style="display: block; height: 221px; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; margin-right: auto; margin-top: 0px; text-align: center; width: 297px;" /></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Laureatas, išgirdęs jog pralenkė balsais Visšvirkštį</td></tr>
</tbody></table><li><span class="Apple-tab-span" style="white-space: pre;"> </span>Baigėsi ilgiau nei metus trukęs ir visus intrigavęs balsavimas-konkursas įtakingiausiam sarmatologui išrinkti. Daug neaptarinėjadamas, tiesiog pateiksiu laimėtoją: tūkstančiai balsų išrinko į pirmą vietą <b>Aivarą Lileiką-Citroną</b>.<span class="Apple-style-span" style="-webkit-text-decorations-in-effect: underline; color: #0000ee;"></span></li>
<div>Kodėl būtent Aivaras? Galbūt priežastimi tapo Londono<i> </i>Metropolitano (net <a href="http://www.timesonline.co.uk/displayPopup/0,,13373,00.html">98-asis UK</a>!)<i> </i>Universitete paties vestos informacinių technologijų paskaitos, kurios padėjo šiam garsiam sarmatologui būtent informacinių technologijų dėka iškilti? Atsakys nebent pats laureatas.</div><div></div><div>Apklausos rezultatai išsamiu pavidalu:</div><div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhfcRbNWDec22twdWtCY89Au_r0Kp8c8nIz2hBsdujZVhyphenhyphen1FM5zO5cZUfZKyf3iza2lDZ7GQvdO7V1vulntyBSdedrm81no5zT8Qf10APzWjL3RdDHrtiDDoRTywqY6i5rqVIDOqVIa31Q/s1600/graph.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img alt="" border="0" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5559118487617414194" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhfcRbNWDec22twdWtCY89Au_r0Kp8c8nIz2hBsdujZVhyphenhyphen1FM5zO5cZUfZKyf3iza2lDZ7GQvdO7V1vulntyBSdedrm81no5zT8Qf10APzWjL3RdDHrtiDDoRTywqY6i5rqVIDOqVIa31Q/s400/graph.jpg" style="display: block; height: 309px; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; margin-right: auto; margin-top: 0px; text-align: center; width: 400px;" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Liūto dalis - seniems vilkams</td></tr>
</tbody></table></div><div>Laimėtoją atspėjo ir mūsų įsteigtą prizą (atostogas dviem SPA ir vaisingumo centre "Lopaičiai") laimėjo Alius ir Elvyra Trauginiai iš Telšių. Sveikiname!</div></ol><div><span class="Apple-tab-span" style="white-space: pre;"> </span>Na o Jums, gerbiamas skaitytojau, siūlome nenusiminti, ir dalyvauti naujoje apklausoje, bei spėti jos rezultatą (spėjimai priimami iki sausio 31 d.).</div><div><br />
</div><div style="text-align: right;">Čiaumuolis</div><div style="text-align: right;">Vilnius 2011</div></div>Čiaumuolishttp://www.blogger.com/profile/06916192926997521294noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-8578265399527634684.post-89031087161533382072011-01-06T16:40:00.006+02:002011-01-06T20:31:27.629+02:00Sarmatų kario dvasia<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"></div><table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: left; margin-right: 1em; text-align: left;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="http://1.bp.blogspot.com/_76c9RuruVqM/TSXKKftkEaI/AAAAAAAAAHw/CaHcwfl4AEY/s1600/spears_to_sarmatuva.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; margin-bottom: 1em; margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="123" src="http://1.bp.blogspot.com/_76c9RuruVqM/TSXKKftkEaI/AAAAAAAAAHw/CaHcwfl4AEY/s200/spears_to_sarmatuva.jpg" width="200" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">"Sarmatų iečių" problemos sprendimas</td></tr>
</tbody></table><span class="Apple-style-span" style="font-size: large;"></span><br />
<div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family: inherit;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: large;"><b>S</b></span>veiki gyvi, gerbiamieji Sarmatuvos sarmagetužiai! Jau nebepirmi metai kai mes taip gražiai bendraujame šio tinklaraščio pagalba ir nepirmas kartas kai tarp naujų straipsnių praeina ilgesnis laiko tarpas, "Bet kur tu buvai išnykęs Visšvirkšty!?" tikriausiai dabar klausiate Jūs, o atsakymas paprastas - kovojau su neteisybe ir priespauda, o jei tiksliau, vysčiau senovės sarmato kario dvasią. Žinia, kad sarmatų kariai kadaise buvo nenugalimi mūšio lauke, vestuvių puotose ir netgi vietinėse smuklių muštynėse. Bet iš kur gi toks sarmatų karių nenugalimumas? Kai kas, mažiau susipažinęs su sarmatu karybos menais, galbut pasakys, kad sarmato kario jėga yra trejose ietyse kurias turėdavo šitoks karys. Ne! Visų pirma ietis jis turėdavo keturias, ką gana tiksliai nustatė Toronto Istorinių Tyrimų Akademijos mokslininkai (T.H.R.A.). Skaičiavimai atlikti naudojantis per pastarąjį dešimtmetį Sarmatuvos tyrėjų surinktais duomenimis. Bet ne ginklai daro karį nenugalimą, o jo dvasia! Tai Sarmatuvos Dvasia, gerbiamieji Sarmatuvos mylėtojai, sutraiškė švedus prie Salaspilio, tai Sarmatuvos Dvasia privertė Fon Jungingeną nešti kudašių kuo toliau nuo sužverėjusių sarmatų, Sarmatuvos Dvasia, gerbiamieji, yra pagrindinis ir nuo savęs pridursiu, masinio naikinimo ginklas.</span></div><b><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family: inherit; font-weight: normal;"><b><span class="Apple-style-span" style="font-size: large;">T</span></b>aigi prieš du metus aš nutariau, grynai iš mokslinių ir pažinimo sumetimų, pradėti savyje lavinti Sarmato Dvasią. 2009 metų sausio 16 dieną, švesdamas savo, jūsų nuolankaus tarno gimtadienį išgirdau, kad tauta sukilo! Neilgai trukus kartu su sužverėjusia minia, lengvai įkaušęs jau mosikavausi kumščiais prie Lietuvos Respublikos Seimo. Savo naudai turiu pasakyti, kad pradžioj niekšus klojau krūvomis, bet jų, galų gale sušoko tiek, kad teko paleisti degtinės butelį iš dešinės rankos ir kautis jau abiejomis rankomis, tik pagalvokite, abiejomis! Toliau reikalai pradėjo suktis ne mūsų naudai, pasitelkus dujas Sarmatų Dvasia buvo išrūkyta kaip mat ir teko atsitraukinėti, gerų žodžių galėčiau pasakyti Plockeckio (tikra pavardė redakcijai žinoma) atžvilgiu, nors kovoje šitas išteželis ir siauraprotis bandė naudotis kiaušiniais, tik pagalvokite, kiaušiniais! Tačiau atsitraukimo manevras šiam naujokui akivaizdžiai atiteko su motinos pienu. Taigi tuo metu aš ir dar keli visiškai Sarmatų Dvasios nepraradę, seni riaušių vilkai bandėmė kovoti nedidelėmis grupelėmis, staigiai manevruodami tarp priešų, jų karinės technikos ir šunų. Netrukus pastebėjau, kaip kiti veteranai krenta vienas po kito spaudžiami šarvuotos technikos ir gausių priešo pajėgų. Reikia pripažinti, kad ir skaudančia širdimi, kad ir nenorom, Jūsų nuolankus tarnas irgi krito pakirstas kelių guminių kulkų, vieno pasiutusio šuns ir septynerių, isivaizduokite, net septynerių priešo kovotojų!</span></div></b><br />
<table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: left; margin-right: 1em; text-align: justify;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="http://www.15min.lt/images/photos/616133/big/1232122988irma5282.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; margin-bottom: 1em; margin-left: auto; margin-right: auto;"><span class="Apple-style-span" style="font-family: inherit;"><img border="0" height="133" src="http://www.15min.lt/images/photos/616133/big/1232122988irma5282.jpg" width="200" /></span></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span class="Apple-style-span" style="font-family: inherit; font-size: small;">Kovotojo dvasia ne visiems duota</span></td></tr>
</tbody></table><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family: inherit;"><br />
</span></div><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family: inherit;"><b><span class="Apple-style-span" style="font-size: large;">P</span></b>ralimėjimo nuoskaudas dar labiau sustiprino tai, kad paimtas į neleisvę šių besarmačių, buvau priverstinai išblaivintas, o tai jau, gerbiamieji, tikras nuostolis. Man buvo surašytas protokolas ir ryte buvau paleistas į laisvę. Ach tas saldus žodis laisvė! Bet laisve ilgai mėgautis negalėjau, kadangi buvau iškviestas į teismą, vėliau dirbau viešuosius darbus ir kitaip išsipirkinėjau tai, ko nesugebėjau iškovoti tą mūšio dieną. Dėl to nukentėjo ir mano Sarmatuvos tiriamasis darbas ir nedaug laiko galėjau skirti Jums, gerbiamieji Sarmatuvos broliai ir seserys. Bet sakau jums: ugdykite Sarmatų kovos Dvasią ir kai mūsų bus daugiau, mes vėl susigražinsime nenugalimų Sarmagetužių (Saugantys motinos įtužį) vardą..</span></div><br />
<br />
<div style="text-align: right;"><i>Visšvirkštys</i></div><i></i><br />
<div style="text-align: right;"><i><span class="Apple-style-span" style="font-style: normal;"><i>Vilnius 2011</i></span></i></div>Visšvirkštyshttp://www.blogger.com/profile/10711631107661296166noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-8578265399527634684.post-40122373723535823492010-08-03T16:20:00.002+03:002010-08-03T16:28:21.082+03:00Skaitytojų klausimai<span class="Apple-style-span" style="font-family: Arial; font-size: small;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: 13px;"></span></span><br />
<span class="Apple-style-span" style="font-family: Arial; font-size: small;"></span><br />
<span class="Apple-style-span" style="font-family: Arial; font-size: small;"></span><br />
<span class="Apple-style-span" style="font-family: Arial; font-size: small;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="http://2.bp.blogspot.com/_76c9RuruVqM/TFgXf9g0kRI/AAAAAAAAAHY/qHXK5SU0eSc/s1600/faber-pythagoras-greek-philosopher.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="200" src="http://2.bp.blogspot.com/_76c9RuruVqM/TFgXf9g0kRI/AAAAAAAAAHY/qHXK5SU0eSc/s200/faber-pythagoras-greek-philosopher.jpg" width="150" /></a></div></span><span class="Apple-style-span" style="font-family: Arial; font-size: small;"><b><span class="Apple-style-span" style="font-size: medium;">L</span></b>aikui bėgant ir sarmatams užimant vis svarbesnę vietą mūsų gyvenimuose, atrandant vis naujus nepasiekiamus horizontus su juose esančiais mūsų protėvių siluetais galima pastebėti, kokį rezonansą sukėlė sarmatologija žmonių širdyse ir protuose. Kuo toliau, tuo lengviau žmonės atsimuša nuo netaiklių akademikų strėlių lyg Achilas (Akylas?) su savo legendiniu skydu nuo Hektoro kirčių, arba kaip Galijoto (Karijoto?) kakta nuo Dovydo akmenų. Bet žmonėms kyla klausimai, o ne kiekvienas apdovanotas sarmatiška įžvalga, kad ir kokia sarmatiška būtų jo širdis. Geriausiai tai matosi iš laiškų, kurie lyg cunamis mus užlieja po kiekvienos naujos lekcijos, seminaro ar publikuoto straipsnio žymiausiuose šalies leidiniuose. Laiškai perpildyti meilės sarmatijai ir kupini dar neatsakytų klausimų. Jūs manęs dabar tikriausiai paklausite: "Bet Visšvirkšty, kodėl tu mums neatsakai į mūsu laiškus?", o atsakymas yra paprastas, šiuo metu aš ne šiaip švaistau rašalą, bet kaip tik ruošiuos atsakyti į dažniausius sarmatijos mylėtojų o ir taip pat jos priešų klausimus.<br />
<br />
<b>Vizentija Didžakienė - Kaišiadorių kraštas</b>: Neseniai perskaičiau Jūsų naujausią knygą, ji išties praplėtė mano akiratį, bet neatsakė į visus klausimus, kaip antai - jei Sarmatija buvo visur, tai iš kur atsirado jos priešai?<br />
<b>Atsakymas</b>: Gerbiama Vizentija, Jūs esate visiškai teisi, Sarmatija buvo visur ir kažkada pasaulyje nebūtum galėjęs sutikti ne sarmato, bet tais priešistoriniais laikais nuo sarmatų atskilo besarmačiai (neturintys sarmatos, nesaugantys motinų).<br />
<br />
<b>Rubertas Dumpalas - Anykščių rajonas</b>: Neseniai savo darže iškasiau nemažą akmenį, ar gali tai būti sarmatiškasis akmuo?<br />
<b>Atsakymas</b>: Tai be abejonės sarmatiškasis akmuo.<br />
<br />
<b>Jokautas Kalaušas - Gražbylėnai</b>: Ar galėtumėte pakomentuoti sarmatiją Liublino unijos kontekste atsižvelgiant į dvilaukės sistemos paplitimą valako reformos išvakarėse?<br />
<b>Atsakymas</b>: Nepaisant to, kad kai kurie modernūs sarmatologai iš vis neigia jūsų paminėtus faktus - visiškai įmanoma, kad reforma buvo daugiau unija, nei tikras sarmatiškas procesas.<br />
<br />
<b>Rambynė Ramovienė - Lentvaris</b>: Mūsų jauna šeima laukia pagausėjimo, kokį sarmatišką vardą galėtumėte pasiūlyti naujagimiui?<br />
<b>Atsakymas</b>: Sveikinu Rambyne, Visšvirkštys būtų labai gražus sarmatiškas vardas, mergaitei tiktų Sarmatėlė.<br />
<br />
<b>Melkautas Kurapka - Palapių kaimas</b>: Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti naujausią Kanados mokslininkų išpuolį prieš Sarmatiją?<br />
<b>Atsakymas</b>: Mes jau pakankamai "pakomentavome" tuos akiplėšas per seminarą Toronte, nors vėliau už tai su Čiaumuoliu buvome deportuoti, tačiau jei ne kalaviju, tai kumščiu esame už sarmatiją pastovėję ne vieną kartą!<br />
<br />
<b>Lukgaudas Paukštimas - Varniai</b>: Šiais laikais, ne retas pasiekęs tokių populiarumo aukštumų puola kurti partijas, veržiasi į seimą. Ar Jūs irgi eisite šiuo keliu?<br />
<b>Atsakymas</b>: Išties galiu Jus patikinti - partijų mes nekursime ir į seimą neisime, mūsų planai labiau susiję su monarchija.</span><br />
<span class="Apple-style-span" style="font-family: Arial; font-size: small;"><br />
</span><br />
<div style="text-align: right;"><span class="Apple-style-span" style="font-family: Arial; font-size: small;"><i>Visšvirkštys</i></span></div><div style="text-align: right;"><span class="Apple-style-span" style="font-family: Arial; font-size: small;"><i>Londonas 2010</i></span></div>Visšvirkštyshttp://www.blogger.com/profile/10711631107661296166noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-8578265399527634684.post-68121733164697533482010-04-29T16:42:00.003+03:002010-04-30T12:07:12.687+03:00Sarmatologo metodas<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="http://2.bp.blogspot.com/_76c9RuruVqM/S9mNiYp1ILI/AAAAAAAAAHQ/2Tke7p8Wo5Y/s1600/scholar.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="200" src="http://2.bp.blogspot.com/_76c9RuruVqM/S9mNiYp1ILI/AAAAAAAAAHQ/2Tke7p8Wo5Y/s200/scholar.jpg" width="151" /></a></div><span class="Apple-style-span" style="font-size: x-large;"><b>T</b></span>aigi mano gerbiamieji skaitytojai, manau atėjo laikas suduoti dar vieną smūgį užsistagnavusiai ir mokslinio metodo užmigdytai akademinei viesuomenei. Ne, aš nekalbu apie fizinį susidorojimą, aš kalbu apie apie tobulą, ištisus dešimtmečius puoselėjamą Sarmatologo metodą. Jūs manęs matyt paklausite: "Visšvirkšty, bet ar tai nebus mums per sudėtinga?", būkite ramūs, šio metodo jėga yra jo paprastume. Taigi negadindamas rašalo veltui, aš jums pristatau pagrindinius Sarmatologo metodo įstatymus:<br />
<br />
1. Ignoruok chronologiją - <i>Laiką sukūrė pirmieji istorikai, tam, kad juo naudodamiesi galėtų paslėpti Sarmatijos didybę.</i><br />
<br />
2. Kiekvienas žodis, vietovardis ar vardas yra sarmatiškas - <i>tik turi mokėti jį išgirsti</i>.<br />
<br />
3. Kiekviename žemėlapyje yra Sarmatija - <i>tik nebūtinai pažymėta, tavo darbas yra ją pažymėti.</i><br />
<br />
4. Viskas kas yra randama žemėje buvo pagaminta sarmatų - <i>o jei ne, tai sarmatai privertė ta daiktą pagaminti kitus.</i><br />
<br />
5. Visus pasaulyje užrašus galima perskaityti sarmatų kalba - <i>O jei nepavyksta, galbūt reikia skaityti iš kitos pusės?</i><br />
<br />
6. Jei pritrūkai šaltinių - <i>kreipkis į Visatą.</i><br />
<br />
7. Ignoruok geografiją - <i>ji gali tave paklaidinti.</i><br />
<br />
8. Savo teiginiuose remkis bet kuo - <i>kadangi nei laikas nei geografija nesvarbi, tai greičiausiai padės.</i><br />
<br />
Tai tiek šiam kartui, gerbiamieji skaitytojai, imkite šiuos patarimus ir jais naudokitės, tegivuoja Sarmatija!<br />
<br />
<div style="text-align: right;">Visšvirkštys</div><div style="text-align: right;">Vilnius 2010</div>Visšvirkštyshttp://www.blogger.com/profile/10711631107661296166noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-8578265399527634684.post-79614362608412331722010-04-22T14:58:00.005+03:002010-04-22T16:31:31.347+03:00Kodėl sarmatai plaukiojo prie Grenlandijos ir Islandijos?<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://1.bp.blogspot.com/_76c9RuruVqM/S9BCgeidfCI/AAAAAAAAAHI/qcjSdOsqoNE/s1600/220px-Eskimo_Family_NGM-v31-p564-2.jpg"><img style="float:left; margin:0 10px 10px 0;cursor:pointer; cursor:hand;width: 220px; height: 154px;" src="http://1.bp.blogspot.com/_76c9RuruVqM/S9BCgeidfCI/AAAAAAAAAHI/qcjSdOsqoNE/s320/220px-Eskimo_Family_NGM-v31-p564-2.jpg" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5462939473721261090" /></a><div><b><span class="Apple-style-span" style="font-size: large;">S</span></b>veiki gyvi, gerbiamieji sarmatuvos skaitytojai, su didžiausiu džiaugsmu vėl kreipiuosi į Jus šiame internetiniame dienoraštyje po nedidelės pertraukos. O pertrauką teko padaryti ne dėl to, kad linksmai leisčiau atostogas ir net ne dėl vėl prasidėsiančių darbų savo sodo sklype, o dėl pačių rimčiausių priežasčių - turėjau garbės dalyvauti dviejuose iškyliausiuose šių metų Sarmatijos garbę keliančiuose įvykiuose. Visų pirma su kolega Čiaumuoliu dalyvavome pasauliniame Sarmatų Ložės susitikime Urugvajuje, apie kurį mes papasakosime sekančiuose mūsų tekstuose ir ataskaitose. Vėliau išsiskyręs su kolega sėdau į pirmą pasitaikiusį lėktuvą ir išskridau į Grenlandija. Šiuo metu jūs tikriausiai stebitės: "Bet Visšvirkšty, kodėl Grenlandija? Negi pamiršai savo tikslus, moto ir kredo?". Galiu Jus nuraminti - tikrai ne, mano apsilankymo tikslas Grenlandijoje buvo pats sarmatiškiausias. Dideliai savo garbei ir pasididžiavimui dalyvavau ekspedicijoje, kurios tikslas - senosios sarmatų banginių medžiotojų gyvenvietės, jose palikti artefaktai su mums brangiais sarmatiškais įrašais ir naujais sarmatijos horizontais.</div><div><b><span class="Apple-style-span" style="font-size: large;">T</span></b>aigi po varginančios kelionės nusileidome Nuuko (Nuūko, Nuo rūko) oro uoste. Atsiėmęs bagažą su ištikimuoju kelionių dalyviu Atila patraukiau prie artimiausio šunų rogių nuomos punkto. Pasodinęs Atilą į roges įsikibęs virvių nusitempiau visą turtą link mūsų susitikimo vietos.</div><div>Ir štai susitikęs su savo kolegomis sarmatijos entuziastais pradėjau savo žygį. Per neaprėpiamus ledo tyrus mes pradėjome maišyti Grenlandiją skersai ir išilgai, kiekviename fiorde saujomis kraudami Sarmatų paliktus artefaktus, bendraudami su vietiniais, kurie gūdžiomis poliarinėmis naktimis mums pasakodavo savo šamaniškuose protuose likusius prisiminimus apie narsius sarmatų žvejus, kurie atplaukdavę iš rytų pusės paskui milžiniškus banginius ir juos čia medžiodavę, apie turtus kuriuos čia atsiveždavo, bet nieko negailėdavę vietiniams ir juos gausiai apipildami turtais. Štai vienas mūsų sutiktas eskimas, vardu Umlukas, dar pats prisimena, kaip jo senelis pasakojo kad jam pasakojo jo senelis, kaip sarmatų kapitonas Vykutukas apdovanojo visą jų gentį nematytomis dovanomis ir dar išgelbėjo nuo bado išsiveždamas daugumą genties moterų.</div><a href="http://1.bp.blogspot.com/_76c9RuruVqM/S9BCQWotzRI/AAAAAAAAAHA/F-PYZAzNw8g/s1600/800px-Iceland_volcano_april_4_2010.JPG"><img src="http://1.bp.blogspot.com/_76c9RuruVqM/S9BCQWotzRI/AAAAAAAAAHA/F-PYZAzNw8g/s200/800px-Iceland_volcano_april_4_2010.JPG" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5462939196722105618" style="float: left; margin-top: 0px; margin-right: 10px; margin-bottom: 10px; margin-left: 0px; cursor: pointer; width: 200px; height: 134px; " /></a><a href="http://2.bp.blogspot.com/_76c9RuruVqM/S9A6KXnODhI/AAAAAAAAAG4/LsvQJ7Ptw3s/s1600/220px-Eskimo_Family_NGM-v31-p564-2.jpg"></a><div><b><span class="Apple-style-span" style="font-size: large;">D</span></b>ar ilgai galėčiau pasakoti apie šiuos paprastus šiuolaikinės civilizacijos nesugadintus žmones ir dar ne vieną rašalinę rašalo galečiau sunaudoti, bet čia atėjo laikas antrai mano ekspedicijos daliai, kuri nors ir nebuvo planuota, bet nemažiau svarbi. Po ilgos ir varginančios ekspedicijos pasiilsėjęs Nuuko mieste, sėdau į pirmą pasitaikiųsį lėktuvą skrendantį atgal lietuvon, bet netikėtai visus planus sujaukė pati tikriausia skichija, Islandijoje išsivežęs Eyjafjallajökullo ugnikalnis. Teko leistis Reikjaviko oro uoste, kur šiuo metu ir esu vis dar laukdamas kada galėsiu gryžti namo. Bet laiko veltui čia neleidžiu, nes viską savo gyvenime darau dėl Sarmatijos. Centrinėje bibliotekoje ėmiausi studijuoti senuosius sarmatų raštus, kurių čia pasirodo yra apstu, o vietiniai juos klaidingai laiko norvegiškais, teko sužinoti, kad pirmą kartą Eyjafjallajökullas išsiveržė 920 metais (stebėtinai sutampa su Vykutuko kelionėmis) ir kiekvieną kartą ugnikalnis kaip Dievo rykštė kirsdavo kryžiuočių kraštams juos nuniokodamas. Argi tai ne pats seniausias pasauliui žinomas masinio naikinimo ginklas? Dar ne kartą sarmatai naudojosi šia žemės jiems suteikta galia ir kiekvieną karta nubausdavo savo priešus pražučiai ir tamsai. To įrodymas yra pats ugnikalnio pavadinimas - Eyjafjallajökull arba "Ėjo jajo kult". Taigi taip ištraukęs iš nežinojimo tamsos dar vieną sarmatijos paslaptį, norėčiau užduoti dar vieną klausimą: "Kas aktyvavo Eyjafjallajökull`ą šį kartą?", ar tai didžiųjų valstybių slaptosios tarnybos? Ar tai juodieji sarmatologai? O gal nei viena nei kita? </div><div><br /></div><div style="text-align: right;">Visšvirkštys</div><div style="text-align: right;">Reikjavikas 2010</div>Visšvirkštyshttp://www.blogger.com/profile/10711631107661296166noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-8578265399527634684.post-86211934005301677532010-04-21T14:12:00.012+03:002010-04-22T09:37:50.408+03:00Moneta - sarmatiškosios išminties valiuta<span style="font-weight: bold;font-size:130%;" >T</span>aigi, praėjo ne vienas mėnuo, pakolei ištikimieji mokslo įžvalgos gerbėjai ir sarmatuziastai sulaukė naujo straipsnio, nesuvaržyto <span style="font-style: italic;">akademiškuoju</span> dogmatizmu ir žvelgiančio giliau, nei neria paviršutiniškos analizės žvilgsnis. Ir šie mėnesiai bėgo ne veltui! Tiek Visšvirkštys, tiek ir aš, leidome laiką kelionėse po užsienio archyvus, džiovinome gerkles pokalbiuose su aludėse bundančiais vietiniais istorikais, su kastuvu ir šepetėliu rankose braukėme prakaitą nuo kaktų kasinėjimų vietovėse ar tiesiog nepailsdami marginome lapus rašalu. Ir viskas tik vardan tos - <span style="font-style: italic;">Sarmatuvos</span>!<br /><div style="text-align: left;"><div style="text-align: justify;"><span style="font-weight: bold;font-size:130%;" >Š</span>į kartą savąja plunksna bandysiu praverti senųjų monetų paslapties vartus. Ir pradėsiu ne nuo ko kito, o nuo etimologijos, kuri dar nė karto nenuvylė ieškančiųjų ir klausiančiųjų. Taigi, kas ta <span style="font-style: italic;">moneta</span>? Mon - sena mūsiška šaknis: <span style="font-style: italic;">mon</span>yti, iš<span style="font-style: italic;">monė. </span>Juk akivaizdu: moneta - tai ta senoji išmonė, įprasminusi turtą mūsų protėviams <span style="font-style: italic;">sarmatams</span>. Lygiai taip ir visi kiti tie pinigėliai, jie turi prasmes kasdieninėje senojoje kalboje: <span style="font-style: italic;">coin</span> - kojn, kojna (tatai, kas sutaupyta, t.y., kojnėje), <span style="font-style: italic;">grozse -</span> grašis, grąžis (grąža, smulkus pinigas), <span style="font-style: italic;">denarius</span> - dienarius (artojas gauna tiek už vieną dieną),<span style="font-style: italic;"><span style="font-style: italic;"><span style="font-style: italic;"> </span></span></span>ir taip toliau. Neretam galbūt tai seniai buvo aišku, tačiau nuoseklus mokslininkas privalo klausti ir įsitikinti, jog pamatas, ant kurio statomas istorinės teisybės kuoras, yra tvirtas.<br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh-qn232MSYOgWqAjnlDDKg75TNmJy93AKQ99Gu5Pp6olxpREi-SoCAzMgo8OhbjrgY2EAe1ZB441err-IDdUpXjsx-1Psv7H8I4A-LvkRwS5T_kfp8nGkbaDyRHx95Gi5QT7gCaepSjkI/s1600/seimys.bmp"><img style="float: left; margin: 0pt 10px 10px 0pt; cursor: pointer; width: 320px; height: 188px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh-qn232MSYOgWqAjnlDDKg75TNmJy93AKQ99Gu5Pp6olxpREi-SoCAzMgo8OhbjrgY2EAe1ZB441err-IDdUpXjsx-1Psv7H8I4A-LvkRwS5T_kfp8nGkbaDyRHx95Gi5QT7gCaepSjkI/s320/seimys.bmp" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5462558723009742674" border="0" /></a><span style="font-weight: bold;font-size:130%;" >N</span>epagalvokite, jog šitiek laiko užtrukome tik nagrinėdami senosios kalbos rudimentus nūdienos vartosenoje. Kolosali laiko dalis atiteko kolosaliam darbui - eksternu, internu ir koncernu mokytąsi senojo rašto skaitymo (iš tų pačių šaltinių, kurie kadaise parengė gerb. Č. Gedgaudo stipendijos laimėtoją, Juozą Šeimį), renkant objektus senojo rašto tyrinėjimams. Todėl noriu savo, bei visos <span style="font-style: italic;">Sarmatuvos</span> vardu padėkoti J. Šeimiui. Ačiū Jums, Juozai - kolega ir, išdrįsiu, mokytojau.<br /></div><div style="text-align: justify;"><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgOEWEvji3MoLWOkbad8s1x7PeGBpfwxJKPn6jBCOH5raKHU3_gMtSAavU5QhHKpCXlySRhFmdQlRVWOltRUuGFC-52umzd7ki4pOXR-MMYrPDrqvN4fXXphTcJ5c3Buy0-7SbqrPEQTxo/s1600/sarmatu_vadas.jpg"><img style="float: right; margin: 0pt 0pt 10px 10px; cursor: pointer; width: 300px; height: 295px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgOEWEvji3MoLWOkbad8s1x7PeGBpfwxJKPn6jBCOH5raKHU3_gMtSAavU5QhHKpCXlySRhFmdQlRVWOltRUuGFC-52umzd7ki4pOXR-MMYrPDrqvN4fXXphTcJ5c3Buy0-7SbqrPEQTxo/s320/sarmatu_vadas.jpg" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5462561232887274994" border="0" /></a><span style="font-weight: bold;font-size:130%;" >T</span>ačiau mokslas nebūtų gyvas vien padėkomis, todėl pereikime prie tyrimo objekto. Visų pirma Jums, gerbiamasis skaitytojau norėčiau parodyti per didelius vargus gautą monetą, kurioje vaizduojamas praeities dulkėse nugrimzdęs užmarštin didis <span style="font-style: italic;">sarmatų </span>vadas. Aplinkui kraštą aiškiai kaip diena įrašyta: "<span style="font-style: italic;">Postu Mūs Savg</span>" - postą mūsų saugo. <span style="font-size:100%;">T</span>aigi, šios sustingusios atlapaširdiškame <span style="font-style: italic;">sarmatiškame </span>metaliniame veide akys kadaise guviai saugojo mūsų protėvių šalį. Matyt, ne veltui, ir ne bet kaip, jei jau jo atvaizdui buvo suteikta garbė amžinai išlikti, apsuptam saulės spindulių (būtent tai vaizduoja žiedinis ornamentas einąs monetos kraštu). Kaži, ką slepia reversas? Deja, to pasakyti negalima, nes net per didelius vargus ir nepriteklius pavyko įsigyti tik šios monetos aversą.<span style="font-weight: bold;"> </span>Tačiau redakcijos neapleidžia nuojauta, jog neįkainojamas monetos aversas jau godžiai užspaustas akademikų rankose...<br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEho1xN2uzskuoFiZUbd7477qqMyXuIqQ9hWdkjLPF8z4gHFe0gZT1I_6UlQVgWA-YjE1ohrvJtbcqwmIcXLrwLDPZo8dkgQkqIaXISYZmWtWtPpRNCuWzBOVzOzziWSGm_DGw1SUvN0Sag/s1600/kvadrasarmatai.jpg"><img style="float: left; margin: 0pt 10px 10px 0pt; cursor: pointer; width: 320px; height: 160px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEho1xN2uzskuoFiZUbd7477qqMyXuIqQ9hWdkjLPF8z4gHFe0gZT1I_6UlQVgWA-YjE1ohrvJtbcqwmIcXLrwLDPZo8dkgQkqIaXISYZmWtWtPpRNCuWzBOVzOzziWSGm_DGw1SUvN0Sag/s320/kvadrasarmatai.jpg" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5462565821105599554" border="0" /></a><span style="font-weight: bold;font-size:130%;" >K</span>itas įdomus egzempliorius pasiekė mus iš draugiškų mokslininkų Mongolijoje, kurie savo ruožtų jį aptiko kasinėjimų Ukrainoje metu. Iš pradžių mūsų stepių bičiuliai pamanė, jog moneta vaizduoja jų pačių protėvius <span style="font-style: italic;">minguolius tautarius</span>, tačiau po ilgos ir gerai argumentuotos diskusijos jie turėjo sutikti, kad čia pavaizduota ne kas kita, kaip <span style="font-style: italic;">sarmatiškas </span>šaukimas, koks buvo siunčiamas visiems šalies gyventojams nelaimės ar karo atveju. Kairėje matome (skaitant iš apatinio dešinio kampo alternuojančia tvarka į viršutinį kairį): "<span style="font-style: italic;">Velg tyn urga ig</span> <span style="font-style: italic;">smonini suskakte - tekis getuki ym padi didi", </span>kas<span style="font-style: italic;"> </span>išvertus į dabartinę kalbą reiškia "Vėlgi tenais vargai ing žmones suskato - teks [sarma]getukams didžiai jiems padėti". O viduryje pavaizduotas žmogus, nešinas ne tik ginklais, bet įrankiais ir krepšiu su grūdais. Štai ką jie ten darė! Ne tik karą, bet ir badą, vargus, kitus nepriteklius bėda laikė, ir saviškiams visaip kaip padėjo - visas kraštas susitelkdavo, ir pasiraitoję savo sermėgas (teisingiau, <span style="font-style: italic;">sarm</span>ėgas). Kitoje pusėje matosi sarmatų vadovas <span style="font-style: italic;">kūnigas </span>(nuo žodžio "kūnas"). Gaila, kad užrašas prastai išlikęs, tačiau įdėmi ir išlavinta akis gali įžvelgti fragmentą "<span style="font-style: italic;">-tutukū"</span>, nors kokio žodžio tai pabaiga, sunku pasakyti.<br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhI7JfOpAkUgv1QQ_yBpYZAc8Gv1xLGyflj6e7f04IpVzEEMSmHh946DJiMWJ90pxRfpyj58661ONQ7djVq8FaLNEDDNApQvjAZVccM0VYqRpJ0MGMjmXYhdG8K7MldvlDQubBWHnJ1DyM/s1600/MIG_681-o.jpg"><img style="float: left; margin: 0pt 10px 10px 0pt; cursor: pointer; width: 288px; height: 300px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhI7JfOpAkUgv1QQ_yBpYZAc8Gv1xLGyflj6e7f04IpVzEEMSmHh946DJiMWJ90pxRfpyj58661ONQ7djVq8FaLNEDDNApQvjAZVccM0VYqRpJ0MGMjmXYhdG8K7MldvlDQubBWHnJ1DyM/s320/MIG_681-o.jpg" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5462571409647852274" border="0" /></a><span style="font-weight: bold;font-size:130%;" >T</span>rečiasis praeities šauklys - mums gerai pažįstamas Vytis, dar žinomas kaip aršus mūsų priešų vaikytojas <span style="font-style: italic;">Štiš-aras</span> ("husaras" vėlesniuose slavizmuose). Pats paveikslėlis atrodo ganėtinai matytas ir aiškus, todėl vertėtų pakomentuoti patį užrašą. "<span style="font-style: italic;">Ens bas jotni / Niega kat alnon puasia</span>" - suprask, "vienas basas josi, alnon kojas kaip nieko". Kiek sumodernizavus, šis išmintingas pamokymas skambėtų taip: "Basas jodinėsi - kojas pūslėtas turėsi" (tos alnos - tai ir yra pūslės). Galima tik įsivaizduoti, kaip išlydėdamas sūnų tolimon kelionėn tėvas įteikia jam šią monetą, šią <span style="font-style: italic;">išmonę</span>, kurioje vaizduojamas šaunus ir didis Štišaras, ir pamoko, kad sūnus pakeliui visokiomis kvailybėmis neužsiimtų, ir pats sau pūslių neprisigamintų. Mielieji! Šiomis pūslėmis išnyra ir Jums prieš akis tikroji monetų prasmė - ne metalai buvo laikomi vertingais mūsų protėvių, o įstatymai, išmintis, pamokymai, garbė ir kiti didūs dalykai, išsaugoti juose.<br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhZPqIT7DfDszz1cCUuB_8c0ft307jzuTTAKyXep-fS_juuEcUlzNrDr69NMWuOjxKsEFL9tiZd-4bBQbDpvLX62lErr7Pp-dWyjqCoG3Q9aHK-twHKDREUGDBAm4rH0Qq3-Vfh_E6MXdA/s1600/605.jpg"><img style="float: right; margin: 0pt 0pt 10px 10px; cursor: pointer; width: 320px; height: 160px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhZPqIT7DfDszz1cCUuB_8c0ft307jzuTTAKyXep-fS_juuEcUlzNrDr69NMWuOjxKsEFL9tiZd-4bBQbDpvLX62lErr7Pp-dWyjqCoG3Q9aHK-twHKDREUGDBAm4rH0Qq3-Vfh_E6MXdA/s320/605.jpg" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5462574499952012482" border="0" /></a><span style="font-weight: bold;font-size:130%;" >D</span>ar vienas panašus pavyzdys yra kita <span style="font-style: italic;">išmonėta </span>iš padnestrės pelkių, kur buvo atsitiktinai aptikta praėjusio šimtmečio pradžioje. Čia pateikiamas dar svarbesnis pamokymas: "<span style="font-style: italic;">Gūlus ūpas ne ilensis miega</span>" o kitoje pusėje "<span style="font-style: italic;">Peste plikse suklus"</span>. Vertimas: "galingame ūpe ne ilsisi, o miega/Pliki pėsti suklus". Perfrazavus būtų pamokymas, kad neverta gerame ūpe prarasti budrumo, nes gali pabusti jau ir be savo žirgelio, ir be <span style="font-style: italic;">sarm</span>ėgos.<br /><span style="font-weight: bold;font-size:130%;" >T</span>aigi, galbūt ir nebuvo akivaizdu iki šiol mums, šiuolaikinės materialistinės civilizacijos atstovams, kad ne gramai sidabro ar aukso rūpėjo mūsų protėviams, o tai, kas tame nerūdyjančiame, dėl to brangiame metalo gabalėlyje išrašyta. Ir dirbdavo už išmintį, ir kits kitam ja atsiskaitydavo, kits su kitu ja pasidalydavo, ir turtuolis buvo išties turtingas, o vargšas - iš ties vargingas. Šį kartą tiek, tačiau nerimauti nevalia, <span style="font-style: italic;">Sarmatuva</span> dar pateiks ne vieną įžvalgą ir kyštelės ne vieną pagalį į ir taip jau byrantį, bet vis dar žmonių sąmones netašytais ratais traiškantį <span style="font-style: italic;">akademikų</span> vežimą.<br /></div></div><div style="text-align: center;"><br /><div style="text-align: right;">Čiaumuolis<br />Vilnius 2010<br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div></div>Čiaumuolishttp://www.blogger.com/profile/06916192926997521294noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-8578265399527634684.post-60913612656874161432009-07-12T20:20:00.003+03:002009-07-12T20:45:44.551+03:00Sarmatai - vis dar čia?<span style="font-weight: bold;font-size:130%;" >S</span>armatuvos tyrėjai skiria savo laiką ieškodami sarmatų pėdsakų archeologiniuose ir rašytiniuose šaltiniuose, tautosakoje, tautodailėje, torcioniniuose laukuose ar net ištirpusių įvairiuose pavadinimuose. Tačiau, ar nesame akli tam, kas vyksta aplink mus, visai čia pat? Platus ir išlavintas mūsų tyrėjų žvilgsnis, laimei, nepraleidžia nieko - netgi visai neseniai į mūsų biurą kreipesis pilietis, nerišliai kalbėjęs kažką apie "vakar" ir "visai čia pat" nebuvo paleistas neiškamantinėtas iki galo.<br /><span style="font-weight: bold;font-size:130%;" >P</span>ilietis Dž. O. (<span style="font-style: italic;">Sarmatuvai</span> vardas ir pavardė žinomi) pranešė, kad jam sliūkinant namo penktadienio vakarą atsitiko keistas dalykas. Nors keliukas, kuriuo jis iš savo kaimyno P. D. paprastai traukia namolio, veda per nelegalų savartyną ir paprastai naktį ten nieko nebūna, tačiau jis išgirdo sklindant keistus garsus iš buitinio laužo krūvos. Prisiartinęs arčiau ir viską savo užrašų knygelėje tušinuku perpiešęs Dž. O. nesunkiai įtikino daugumą <span style="font-style: italic;">Sarmatuvos</span> tyrėjų, kad jam pavyko užfiksuoti ne ką kitą, o gyvą <span style="font-style: italic;">sarmatą - </span>sarmatlyvą ir karingą mūsų protėvį.<br /><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">D</span></span>eja, supratęs mūsų norą įsigyti piešinėlį (o ir paties piešinėlio svarbą mokslinei visuomenei), pilietis Dž. O. ėmė ženkliai kelti savo įkainius, pradžioje siūbavusius ties pakeliu varškės ir cigaretėmis "belomor kanal". Norėdamas visgi bet kokia kaina įsigyti šį neįkainojamą ikonografijos karbunkulą, ėmiau rinkti lėšas pirkiniui, tačiau vakar vakare mūsų pašnekovas SMS žinute pranešė, kad piešinėlį iš jo jau nupirkę <span style="font-style: italic;">akademikai</span>. Štai, dar vienas įrodymas sudegė, dar vienas siūlo galas prarastas sumaišties kamuolyje!<br /><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">K</span></span>aip ten bebūtų, faktas lieka faktu, o ne interpretacija: grynų <span style="font-style: italic;">sarmatų </span>dar yra! Klausimas, kiek jų, kur jie telkiasi, ir ką jie daro, bet pati idėja, jog galima šį mūsų visų taip gerbtiną ir ant kojų mus pastačiusį protėvių ainį susitikti, apklausti, paklausyti jo grynai sarmatiškų dainų ir paragauti jo sarmatlyvų valgių, verčia prakaituoti mano, kaip tyrėjo, delnus, ir, tikiu, daugelio jūsų kaktas. Asmeniškai, atlikęs senųjų šaltinių ir žemėlapių analizę, apsilankęs jums, <span style="font-style: italic;">gerbiami akademikai, </span>neprieinamose užusienio bibliotekose, galiu spėti, kad veikiausiai tikrų <span style="font-style: italic;">sarmatų </span>dar užsilikę kažkur Čepkeliuose ar Kamanuose (gal net Žuvinte).<br /><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">T</span></span>ačiau, ar nebuvo tai akivaizdu? Ar nėra tai labiausiai mūsų gamtininkų saugomos nuo pašalinio akies teritorijos? Ar tikrai jie saugo tai, ką teigia saugą? Paklauskime savęs, gerbiami sarmatuziastai, kiek dar saugomų teritorijų yra Lietuvoje, ir kas dar ten užsilikę? Bet junta mano tirianti širdis, kad ne itin daug mums yra likę laukti - <span style="font-style: italic;">akademikai </span>sensta, ilgai jie negalės mūsų skvarbaus žvilgsnio prikaustyto laikyti. O kolei kas - dairykimės, galbūt ir mums pavyks nors užrašų knygelės, supiltos alumi ir išteptos skumbre, kamputyje, nors drebančia ranka, bet užfiksuoti taip sunkiai iš žemėlapių trintą mūsųs didvalstybės gabalėlį.<br /><br /><div style="text-align: right;">Čiaumuolis<br />Vilnius 2009<br /></div>Čiaumuolishttp://www.blogger.com/profile/06916192926997521294noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-8578265399527634684.post-25480305445819005652009-07-10T14:44:00.005+03:002009-07-10T15:35:53.193+03:00Homo Sarmatikus beieškant<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://2.bp.blogspot.com/_76c9RuruVqM/Slct1A4go7I/AAAAAAAAAFM/qgyyeeXfYvg/s1600-h/europe08.jpg"><img style="margin: 0pt 10px 10px 0pt; float: left; cursor: pointer; width: 320px; height: 240px;" src="http://2.bp.blogspot.com/_76c9RuruVqM/Slct1A4go7I/AAAAAAAAAFM/qgyyeeXfYvg/s320/europe08.jpg" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5356800670573831090" border="0" /></a><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">D</span></span>ar visai neseniai, bent puse lūpų prasitarus apie garbingą <span style="font-style: italic;">Sarmatijos</span> praeitį, neretas iš mūsų baimindavosi taiklia užsistagnavusio akademiko ranka paleisto neprekinės išvaizdos vaisiaus ar daržovės. Prieš keletą dešimtmečių, pirmieji <span style="font-style: italic;">Sarmatijos </span>tyrinėjimo pionieriai negalėdavo net prisiartinti prie archeologu monopolizuotų, lyg aukšta spygliuota tvora aptvertų kasinėjimų aikštelių. Akademikai lyg slibinai, savo godžiom ir pavydžiom letenom paslėpę laikė rūsiuose neįkainuojamas <span style="font-style: italic;">Sarmatijos</span> vertybes, lyg bijodami, kad tiesa paaiškės. Bet tiesa, mano mieli skaitytojai, visada paaiškėja. Bėgant laikui, mums atsivėrė naujos galimybės, visų pirma galingojo ir neaprėpiamo interneto dėka. O koks mane apėmė džiaugsmas, kai pirmą kartą savo internetinės naršyklės lange pamačiau Ptolemėjaus Atlaso originalą, kur jo pavargusia ranka buvo pirmą kartą įrašytas tas didingas žodis - <span style="font-style: italic;">Sarmatija</span>.<br /><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">B</span></span>et laikas eina ir <span style="font-style: italic;">Sarmatijos</span> tyrinėtojai tęsia savo didingą misiją, atradimas seka atradimą, mūsų akys krypsta į vis senesnias ir paslaptingesnes istorijos dulkėmis paslėptas žinias. Dar taip neseniai mes mes įrodinėjome savo valstybę egzistavus šalia Romos imperijos, arba Kserkso Persijos, o dabar jau tuo beveik niekas nebeabejoja. Atėjo laikas pažiūrėti dar giliau, užduoti sau klausimus, į kuriuos galbūt jau visai neužilgo bus duoti atsakymai.<br /><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">T</span></span>ai kas tie žmonės, kurie sukūrė Sarmatiją? Kas suvienijo padrikus Europos gyventojus ir davė jiems vieną vardą? O gal jų vienijimasis buvo nulemtas kiek kitokių priežasčių? Mano nuomone, gerbiamieji skaitytojai, ir aš ją artimiausiu metu pagrįsiu nenuginčyjamais faktais, priešistorinių <span style="font-style: italic;">Sarmatijos </span>gyventojų susivienijimą nulėmė ne kas kita, kaip jų prigimtis, prigimtis taip juos išskyrusi iš kitų to meto žmonių - tie žmonės buvo kitokie, jie buvo - <span style="font-style: italic;">Homo Sarmatikus</span>. Įsiminkite šiuos du trumpus žodžius, kadangi jau visai neužilgo, jie bus linksniuojami Lietuvos miestuose ir miesteliuose su didžiausiu džiaugsmu, kaip ir su giliu liūdesiu bei užslėpta pagarba tarp niūrių institutų sienų.<br /><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">O</span></span> įrodymų toli ieškoti nereikia, bendrą sarmatų kilmę linksniavo visi praeities autoriai, nuo Homero iki Cicerono, nuo Šurupako įrašų iki Paros Archilocho. Nepaaiškinamos kilmės priešistoriniai kapai su sarmatų simbolika randami per visą Euraziją ir Afriką. Atsargūs antropologai, dar tik kuždasi apie tai, ką mes jau ruošiamės iškelti į pažinimo šviesą - sarmatų protėvis, savotiška trūkstamoji grandis - <span style="font-style: italic;">Homo Sarmatikus</span> keliasi iš užmaršties kapo, ir koja kojon, su savo atradėjais, ir Jumis visais, gerbiamieji skaitytojai, ruošiasi atsakyti į dar neatsakytus klausimus.<br /><br /><div style="text-align: right;">Visšvirkštys<br />Vilnius 2009<br /></div>Visšvirkštyshttp://www.blogger.com/profile/10711631107661296166noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-8578265399527634684.post-48460953387463890092009-07-10T10:15:00.007+03:002009-07-10T11:09:09.559+03:00Čiaumuolis seka sarmatų pėdsakais (I dalis)<span style="font-weight: bold;font-size:130%;" >G</span>erbiamas skaitytojas, ko gero, ne kartą yra pastebėjęs, jog šen bei ten užusienyje jaučiasi ne ką prasčiau nei namie, ten aptinka širdžiai artimų pavadinimų ir ne tik. Būtent šiais mįslingais toponimų, hidronimų ir kitų nimų išmargintais takais ir takeliais bandysiu patraukti į paiešką, kurioje suklupo ne vienas Sarmatuvos tyrėjas - į sarmatų ištakų bei jų didvalstybės ribų paiešką.<br /><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">S</span></span>avo paiešką pradėsiu visai čia pat - Etiopijoje. Istorikai mano, jog čia, įtakota semitų saabėjų kultūros, atsirado etiopiškoji civilizacija. Tačiau, ar tikrai tai buvo semitai? Žmonės, save vadinę panašiais vardais, nuo senų senovės buvo nusėdę ir mūsų kraštuose: tai ir sembai, ir samogitai, ir samiai (dar žinomi labiau išsilavinusiam, kaip zamiai, arba ziemiai, taigi, beveik žiemiai, kas mūsiškai reiškia "šiaurė") ir dar daugel kitų. Vadinasi, būtent etiopijoje kūręsi žmonės, paveikti senųjų sarmatų pietinių genčių, turėjo palikti tam tikrų sarmatizmų.<br /><span style="font-weight: bold;"><span style="font-size:130%;">I</span></span><span style="font-size:100%;">r iš ties, nesunkiai juos aptinkame: tai tokie miestai, kaip kad Goba (<span style="font-style: italic;">Guba, Guoba?</span>)<span style="font-style: italic;">, </span>Negele (<span style="font-style: italic;">Negilė, Negėlė?</span>), Aksum (<span style="font-style: italic;">Auksumas, Apkasumas, Atkasimas?</span>) ir netgi pati sostinė Adis Abeba (atmetus "A", kurį pridėjo vėlesni istorijos klastotojai, ir sugrąžinus tai, ką iškraipė laikas, lieka "<span style="font-style: italic;">Užuobėga</span>" - grynai mūsiškas pavadinimas). Negana to, ko verti stulbinančiai panašūs į mūsiškius hidronimai <span style="font-style: italic;">Omo, Avaš </span>ir<span style="font-style: italic;"> Šabelė</span> (plg. Ūla, Atvašynas, Šešupė)?<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhz-fBLYEnHCBKJ6qU8_EvIQ9BbNSrXvnG3dRJnvo-ChVktqscEulB6wRzuLRHSP0X_LVBtfvSRcJ2Qt8tDQwoOvT7S1hMa0N9TKmQzw_DqW9LPsf97TwCy7igjAnwNjKkEsjBaprJz3Ro/s1600-h/Khosrau_I_Textile.jpg"><img style="margin: 0pt 10px 10px 0pt; float: left; cursor: pointer; width: 188px; height: 320px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhz-fBLYEnHCBKJ6qU8_EvIQ9BbNSrXvnG3dRJnvo-ChVktqscEulB6wRzuLRHSP0X_LVBtfvSRcJ2Qt8tDQwoOvT7S1hMa0N9TKmQzw_DqW9LPsf97TwCy7igjAnwNjKkEsjBaprJz3Ro/s320/Khosrau_I_Textile.jpg" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5356736472359665010" border="0" /></a><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhSbb6Gu_fqS5_XzY_-ewIxPa-sop8eqz1mWro9dNJooVaiYjmT3Gkvhv08395piPRx9TD4oSgMPXmJiUNQk8urC0zJOvw1N7BEA2FkjZeQwhGZxnpmxSpGRMMmLKUaVJnp0v-HGKnP5-E/s1600-h/ItaloAbyssinianWarpainting.JPG"><img style="margin: 0pt 0pt 10px 10px; float: right; cursor: pointer; width: 200px; height: 150px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhSbb6Gu_fqS5_XzY_-ewIxPa-sop8eqz1mWro9dNJooVaiYjmT3Gkvhv08395piPRx9TD4oSgMPXmJiUNQk8urC0zJOvw1N7BEA2FkjZeQwhGZxnpmxSpGRMMmLKUaVJnp0v-HGKnP5-E/s200/ItaloAbyssinianWarpainting.JPG" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5356737848485487282" border="0" /></a></span><br /><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">N</span></span>egana šių akivaizdžių ženklų, esama aibė materialinės kultūros reliktų, kuriuose aiškiai parodoma, kas tokie čia gyveno, kariavo ar net prekiavo. Pažvelkite į kairę: ar tik ne charakteringi sarmatų kariai pavaizduoti šaudantys lankais ir jojantys savo taip pamėgtais sarmagetužiukų veislės žirgais? O dešinėje, nors ir vaizduojant italų-abisinų antrąjį karą, ar tik ne sarmatų totemas Vytis vaizduojamas virš mūšio lauko? Žinoma, kad tai jie, tačiau istorikai išlieka akli neparankioms tiesoms, griaunančioms jų kortų namelį, vadinamą "teorijomis, paremtomis logika ir įrodymais". Va jums įrodymai, gerbiami teoretikai!<br /><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">Š</span></span>į kartą čia ir užbaigsiu savo kelionę, nes dar labiau gilintis į sarmatų pėdsakus Etiopijoje (<span style="font-style: italic;">eiti-joti-ja</span>?) būtų viso gyvenimo darbas. Palieku jums, gerbiamieji entuziastai ir plataus požiūrio žmonės, patiems vertinti šias išvadas ir eiti tolyn Eitijotijos, pietinės sarmatų markos, keliais, o pats su jumis susitiksiu jau kitoje, dar netikėtesnėje vietovėje.<br /><br /><div style="text-align: right;">Čiaumuolis<br />Vilnius 2009<br /></div>Čiaumuolishttp://www.blogger.com/profile/06916192926997521294noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-8578265399527634684.post-61630520740866418072009-07-09T21:51:00.014+03:002009-07-10T10:13:17.841+03:00Fenomenali Lopaičių mįslė<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_76c9RuruVqM/SlY8pHX3WNI/AAAAAAAAAFE/_fFp93_Foiw/s1600-h/forest0vn.png"><img style="margin: 0pt 10px 10px 0pt; float: left; cursor: pointer; width: 320px; height: 210px;" src="http://4.bp.blogspot.com/_76c9RuruVqM/SlY8pHX3WNI/AAAAAAAAAFE/_fFp93_Foiw/s320/forest0vn.png" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5356535483855231186" border="0" /></a><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">A</span></span>kylam informacinės sklaidos stebėtojui, pro akis negalėjo praslysti milžinišką visuomenės susidomėjimą sukėlęs, Žemaitijos smaragdas - Lopaičių šventyklų kompleksas. Dar labiau mūsų susidomėjimo žaizdrą pakurstė atokiosios vietovės reputacija - ne vienas gyvojo vandens, ar dvasinės palaimos ištroškęs tautietis taip ir nesurado šio žemaitiškojo Eldorado. Dėl to mes, kaip atkaklūs ir patyrę tyrinėtojai, nebiją palikti bibliotekų dulkėtas sales ir, tarytum Livingstonas ar Dreikas žengti į gūdžias baltąsias žemėlapio dėmes, neilgai trukę, susikrovę savo kuklią kelioninę mantą ir nepamiršę kelioninio žurnalo bei gana lepaus kelionėje, tačiau labai reikalingo instrumento tyrinėjimuose - fotoaparato, lydimi savo kiek pasenusio, bet napekeičiamo kelionės draugo, kokerspanielio Atilos, patraukėme į Vilniaus autobusų stotį.<br /><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">I</span></span>štvėrę varginančią ir nuotykių kupiną kelionę, po kelių valandų, jau šėrėme Atilą Mažųjų Šunkojų kaimelyje. Vietiniai, iš pradžių pasitikę mus smalsiais, kiek apgirtusiais žvilgsniais, ne už ilgo jau patys siūlėsi tapti mūsų ekspedicijos vedliais, nešikais ir varovais. Aptarę natūrinį užmokestį išsiruošėme galutinio ekspedicijos tikslo link. Delsti nebuvo kada, juk mūsų laukė ilgas ir sunkus kelias.<br /><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">K</span></span>elionės metu netinginiavome, o iš karto pradėjome rinkti etnokultūrinę informaciją. Pirmąjį žinių perlą nuskynėme iš varovo Stasio Zatočėlio: šis, pažvelgęs į tolumoje žaliuojančias Lopaičių šventyklos sengires, prisiminė, jog jaunystėje jis pats šiose vietose yra aręs, sėjęs ir pjovęs. Kokia fantastiška šios antgamtiškos vietos galia - gamta per keturis dešimtmečius vilnijančius rugių laukus pavertė ošiančiomis sengirėmis. Tačiau tai buvo ir paskutinis iš mūsų palydovų gautas informacijos lašelis: Čiaumuoliui pusiaukelėje pradėjus ieškoti antropologinių sąsajų tarp čia dabar gyvenančių vietinių samogitų ir kažkada čia gyvenusių jų protėvių, palydovai pabūgo pamatę jo ištrauktus kaukuolės matavimo įrankius ir tekini išsiskirstė. Taip mes likome vienui vieni, vidur nepažįstamos agrarinės dykros, per pusantro kilometro nuo mūsų tikslo.<br /><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">V</span></span>ieni keliavome daug lėčiau, bet ne ką liūdniau, kadangi Visšvirkštys užtraukė linksmą kelionės dainą: "Sarmatai, girių karaliai". Geroje kompanijoje laikas bėga nepastebimai: jau po pusvalandžio grožėjomės medžių-praamžių lapijoje besislepiančiais šventyklos mūrų siluetais. Supratę, kad prieš mūsų akis driekiasi už septynis pasaulio stebuklus mokslininko akims vertesnė panorama, puolėme gerti gyvąjį vandenį, pasigaminome drabužius iš paparčių ir medžių lapų, laigėme šventyklos koridoriais, ritinome Mindaugo akmenį, skaitėme ir rašėme runomis ir sukomės torcioniniame lauke, guviai nuskaitinėdami Visatos informaciją. Išvarginti įspūdžių pilnos dienos, tik po kokio pusvalandžio ėmėmės kurti stovyklą, kur, nepaisant iš Mažųjų Šunkojų sklindančio triukšmo, ramiai praleidome naktį.<br /><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">R</span></span>yte mūsų ir Atilos laukė protu sunkiai suvokiama staigmena: chroniškų prostatos skausmų kamuojamas Visšvirkštys, pradėjęs šlapintis, suprato stebuklingai atsikratęs šio prakeikimo. Tik vėliau supratome, kad vakar jis negalėjo atsiplėšti nuo gyvojo Lopaičių Šaltinio vandens ir išgėrė jo per pusę litro. Štai Jums ir įrodymas!<br /><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">S</span></span>usikrovę savo daiktus, kupini įspūdžių ir pilnomis kuprinėmis bei kišenėmis mokslinės medžiagos (kurią būtinai pateiksime naujuose <span style="font-style: italic;">Sarmatuvos</span> publikacijose), patraukėme namolio.<br /><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">K</span></span>as žino, kokias paslaptis už nugarų mes palikome ateities tyrėjams?<br /><br /><div style="text-align: right;">Visšvirkštys ir Čiaumuolis<br />Vilnius 2009<br /></div>Visšvirkštyshttp://www.blogger.com/profile/10711631107661296166noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8578265399527634684.post-9691314949522407402009-07-09T21:24:00.004+03:002009-07-10T10:14:46.273+03:00Vedamasis straipsnis<span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">Š</span></span>iandien dažnai girdime linksniuojant tūkstantmetį. Tačiau, ar iš tiesų taip? O jei ne, tai kaip? Lietuvai išsilaisvinus iš paskutinės okupacijos gniaužtų, šiek tiek išsilaisvino ir žmonių protai. Tai leido kai kuriems, mažiau akademinės dogmatikos sukaustytiems, smalsesniems žmonėms pažvelgti giliau, tarytum akylam inkliuzų stebėtojui, ar kruopščiam botanikui. Tie primestų stereotipų neapakinti stebėtojai iš karto įžvelgė begales nesutapimų, loginių disonansų teorijose, ilgai mus laikiusiose nežinios tamsoje.<br /><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">T</span></span>ačiau, kaip dažnai būna, nepažintų dalykų tyrinėtojai juda skirtingomis kryptimis, painiojasi savo pačių dogmose, kurių taip sunku atsisakyti (!). Tai sukelia įspūdį, kad nagrinėjamas dalykas nėra tvirtos mokslinės išvados, o tik mėgėjiškos spėlionės.<br /><span style="font-size:130%;"><span style="font-weight: bold;">M</span></span>ūsų, kaip sąmoningų ir nepriklausomų ekspertų komandos misija, kurią mums iškėlė nūdienos sunki mokslinės visuomenės padėtis, yra šiame dienoraštyje provokuojančiais publicistiniais straipsniais sutelkti visus plataus požiūrio tyrėjus atvirai diskusijai, nušviesti neatsakytus klausimus ir, neslėpkime to, nukapoti stereotipų hidros galvas.<br /><br /><div style="text-align: right;">Visšvirkštys ir Čiaumuolis<br />Vilnius 2009<br /></div>Visšvirkštyshttp://www.blogger.com/profile/10711631107661296166noreply@blogger.com0