Kuom baigsis sarmatų-votų karas?

2011-01-06

Praėjusiųjų metų apžvalga





Sveiki, mielieji Sarmatuvos skaitytojai. Prasidėjo dar vieni, 16126-ieji metai, šiandien labiau datuojami kaip 2011, tačiau atidus skaitovas žino, kad ne viskas taip, kaip užrašyta akademijoje. Nepaisant to, apžvelgsime 26-uosius iš sarmatologo požiūrio. Taigi, kas nutiko?
  1. Visų pirma, Sausio 12-28 dienomis Montevidėjuje įvyko 4-asis pasaulinis didžiosios sarmatų ložės (la Grande Loge des Sarmates, GLS) suvažiavimas. Šį kartą jokie kariniai konfliktai ar klimato kataklizmai mums su Visšvirkščiu nusigauti iki Urugvajaus nesutrukdė, nors pripažinsiu, kad kelionė Rio de la Plata upe garlaiviu nepraėjo be nuotykių.
    Kas aptarta suvažiavime? Greičiau jau būtų atsakyti, kas nebuvo aptarta! Visų pirma, pristatyta J. Statkutės de Rosales raštų antologija. Ši E. Gevaros prizo savininkė šiandien figūruoja nedažno lietuvių sarmatologo lentynoje, tačiau tarptautiniu mąstu, o ypač lotynų amerikoje, ji buvo dar karta pripažinta, ir ne veltui. Gaila, tačiau pati autorė nepasirodė, sklandė gandai apie Karakase įstrigusį garlaivį, tačiau kiek jie tikri - nežinoma.
    Taip pat suvažiavimo dėmesio centran papuolė paleosarmatologų pasiekimai, daugiausia, turint omenyje radimvietes ir uolų piešinius šiaurės Sacharoje. Ar išties mes, kaip ir visi Sarmatai, iš Afrikos? Į šį klausimą bandė atsakyti dr. Al Fajakudis iš Libijos, ir, neslėpsiu, jog po paskaitos plojau atsistojęs, o Visšvirkščiui teko nešti skalijanti Atilą į balkoną.
    Tarp kitų svarbių ir intriguojančių temų gavome įkišti savo monėtą ir mes. Sausakimšoje didžiojoje auditorijoje perskaitėme paskaitą "Sarmatologai - istorikų diktatui nenusilenksiantys sarmagetužiai-partizanai". Dėkojame kolegoms už įdomius klausimus, bei lenkų sarmatologui Kšyštofui Žemčinčikui už netikėtus, tačiau ateityje labai praversiančius duomenis.
    Dar daugelis įdomių ir tūlo sarmatologo širdžiai svarbių dalykų įvyko Montevidėjuje, tačiau jiems pritrūktų vietos šioje apžvalgoje.
  2. Ne mažiau svarbus mokytų žmonių visuomenei buvo ir Visšvirkščio tyriamasis darbas Grenlandijoje. Plačiau apie tai: http://sarmatuva.blogspot.com/2010/04/s-veiki-gyvi-gerbiamieji-sarmatuvos.html .
  3. Laureatas, išgirdęs jog pralenkė balsais Visšvirkštį
  4. Baigėsi ilgiau nei metus trukęs ir visus intrigavęs balsavimas-konkursas įtakingiausiam sarmatologui išrinkti. Daug neaptarinėjadamas, tiesiog pateiksiu laimėtoją: tūkstančiai balsų išrinko į pirmą vietą Aivarą Lileiką-Citroną.
  5. Kodėl būtent Aivaras? Galbūt priežastimi tapo Londono Metropolitano (net 98-asis UK!) Universitete paties vestos informacinių technologijų paskaitos, kurios padėjo šiam garsiam sarmatologui būtent informacinių technologijų dėka iškilti? Atsakys nebent pats laureatas.
    Apklausos rezultatai išsamiu pavidalu:
    Liūto dalis - seniems vilkams
    Laimėtoją atspėjo ir mūsų įsteigtą prizą (atostogas dviem SPA ir vaisingumo centre "Lopaičiai") laimėjo Alius ir Elvyra Trauginiai iš Telšių. Sveikiname!
Na o Jums, gerbiamas skaitytojau, siūlome nenusiminti, ir dalyvauti naujoje apklausoje, bei spėti jos rezultatą (spėjimai priimami iki sausio 31 d.).

Čiaumuolis
Vilnius 2011

Sarmatų kario dvasia

"Sarmatų iečių" problemos sprendimas

Sveiki gyvi, gerbiamieji Sarmatuvos sarmagetužiai! Jau nebepirmi metai kai mes taip gražiai bendraujame šio tinklaraščio pagalba ir nepirmas kartas kai tarp naujų straipsnių praeina ilgesnis laiko tarpas, "Bet kur tu buvai išnykęs Visšvirkšty!?" tikriausiai dabar klausiate Jūs, o atsakymas paprastas - kovojau su neteisybe ir priespauda, o jei tiksliau, vysčiau senovės sarmato kario dvasią. Žinia, kad sarmatų kariai kadaise buvo nenugalimi mūšio lauke, vestuvių puotose ir netgi vietinėse smuklių muštynėse. Bet iš kur gi toks sarmatų karių nenugalimumas? Kai kas, mažiau susipažinęs su sarmatu karybos menais, galbut pasakys, kad sarmato kario jėga yra trejose ietyse kurias turėdavo šitoks karys. Ne! Visų pirma ietis jis turėdavo keturias, ką gana tiksliai nustatė Toronto Istorinių Tyrimų Akademijos mokslininkai (T.H.R.A.). Skaičiavimai atlikti naudojantis per pastarąjį dešimtmetį Sarmatuvos tyrėjų surinktais duomenimis. Bet ne ginklai daro karį nenugalimą, o jo dvasia! Tai Sarmatuvos Dvasia, gerbiamieji Sarmatuvos mylėtojai, sutraiškė švedus prie Salaspilio, tai Sarmatuvos Dvasia privertė Fon Jungingeną nešti kudašių kuo toliau nuo sužverėjusių sarmatų, Sarmatuvos Dvasia, gerbiamieji, yra pagrindinis ir nuo savęs pridursiu, masinio naikinimo ginklas.
Taigi prieš du metus aš nutariau, grynai iš mokslinių ir pažinimo sumetimų, pradėti savyje lavinti Sarmato Dvasią. 2009 metų sausio 16 dieną, švesdamas savo, jūsų nuolankaus tarno gimtadienį išgirdau, kad tauta sukilo! Neilgai trukus kartu su sužverėjusia minia, lengvai įkaušęs jau mosikavausi kumščiais prie Lietuvos Respublikos Seimo. Savo naudai turiu pasakyti, kad pradžioj niekšus klojau krūvomis, bet jų, galų gale sušoko tiek, kad teko paleisti degtinės butelį iš dešinės rankos ir kautis jau abiejomis rankomis, tik pagalvokite, abiejomis! Toliau reikalai pradėjo suktis ne mūsų naudai, pasitelkus dujas Sarmatų Dvasia buvo išrūkyta kaip mat ir teko atsitraukinėti, gerų žodžių galėčiau pasakyti Plockeckio (tikra pavardė redakcijai žinoma) atžvilgiu, nors kovoje šitas išteželis ir siauraprotis bandė naudotis kiaušiniais, tik pagalvokite, kiaušiniais! Tačiau atsitraukimo manevras šiam naujokui akivaizdžiai atiteko su motinos pienu. Taigi tuo metu aš ir dar keli visiškai Sarmatų Dvasios nepraradę, seni riaušių vilkai bandėmė kovoti nedidelėmis grupelėmis, staigiai manevruodami tarp priešų, jų karinės technikos ir šunų. Netrukus pastebėjau, kaip kiti veteranai krenta vienas po kito spaudžiami šarvuotos technikos ir gausių priešo pajėgų. Reikia pripažinti, kad ir skaudančia širdimi, kad ir nenorom, Jūsų nuolankus tarnas irgi krito pakirstas kelių guminių kulkų, vieno pasiutusio šuns ir septynerių, isivaizduokite, net septynerių priešo kovotojų!

Kovotojo dvasia ne visiems duota

Pralimėjimo nuoskaudas dar labiau sustiprino tai, kad paimtas į neleisvę šių besarmačių, buvau priverstinai išblaivintas, o tai jau, gerbiamieji, tikras nuostolis. Man buvo surašytas protokolas ir ryte buvau paleistas į laisvę. Ach tas saldus žodis laisvė! Bet laisve ilgai mėgautis negalėjau, kadangi buvau iškviestas į teismą, vėliau dirbau viešuosius darbus ir kitaip išsipirkinėjau tai, ko nesugebėjau iškovoti tą mūšio dieną. Dėl to nukentėjo ir mano Sarmatuvos tiriamasis darbas ir nedaug laiko galėjau skirti Jums, gerbiamieji Sarmatuvos broliai ir seserys. Bet sakau jums: ugdykite Sarmatų kovos Dvasią ir kai mūsų bus daugiau, mes vėl susigražinsime nenugalimų Sarmagetužių (Saugantys motinos įtužį) vardą..


Visšvirkštys

Vilnius 2011

Kur glūdi pamiršta Sarmatuvos sostinė?

Kuris iš šių Sarmatuvos tyrėjų jums labiausiai imponuoja?