Kuom baigsis sarmatų-votų karas?

2012-04-23

Negyjanti žaizda - PiktVotė

Gerbiamas senovės žinove!

Paskutinius kelis metus ne kartą buvo juodinamas sarmatų vardas ir teršiamas sarmatuvos paveldas. Jau matome, kur bedate pirštu, tačiau šį kartą ant ąžuolo šakos kabinti reikia ne akademikus! Skaudu, kartu ir pikta, tačiau sarmatišką smeigilą* į nugarą nelyg Švitrigaila (Šveisk-tris-kailius?) nūdėm beda išdavikiškai purvina ugriška letena. 

Čia verta paminėti, kad mes (V., Č., ir A.t.A. Atila) esame taikūs, nelinkę kritikuoti ir gintis, tačiau jūsų, brangieji, laiškai užvertė redakcijos holą, koridorių, svirną ir sodo namelį, todėl tylėti nebevalia. Dėl to mes dabar paaiškinsime jums problemos (pro-blėnius?) esmę, priežastis ir patarsime, ką daryti.

Laisvės vėjai seniai kursto minties laužą ir jo šilumoje skleidžias pažinimo žiedai. Tačiau laisvės žvakė pritraukia ir menko proto (argi vien tik?) drugelius ir moškes (mokė+mušti = moškė?). Kaip patyrę entomologai atvertę eteriu pradvisusį drugelių katalogą, mes dabar jums įvardinsime kiekvieną iš šių machaonų.

Aivaras Citronas Lileika - tikra kandis sarmatiškoje  Kolchidės (kol-žydės?) aukso vilnoje;

Urbonas "Speleinis" Rakowskis - šis pilkasis niekšų kardinolas leidžia pavėjui pykčio ir melo tinklus;

Milvydas Juškauskas - paprastas nelyg kopūstinis baltukas, tačiau reto mastelio kenkėjas;

Jūratė Statkutė de Santa Maria El Prabos Salvadore Rosales - po gundančiu moters pavidalu slepiasi prtivinkęs oranžinės tulžies kolorado vabalas iš už Atlanto;

Dauklodas Triminas  - pagiežingas nelyg vapsva jis gelia spausdintu ir austu žodžiu;

Juozas Šeimys - besiblaškantis tarytum pavasarinis karkvabalis šis sunkiasvoris gal ne iš piktos valios, tačiau dergia ant šviesių žinojimo stiklų.

Ir deja, daug kitų, kurių vardai redakcijai nežinomi, bet darbai kalba už insignijas.

Ši demagogų klika viešai prsiskiria sau "sarmatuvos žinovų" vardą siekdami diskredituoti tikrovę, senovę, ir šlovę. Ne kiekvienam yra žinoma, tačiau iš tiesų jie yra visai ne tikri sarmatlyvi sarmagetužiai, o seni ir pikti sarmatuvos priešai - votai.

Kas tie votai, klausia jūsų mažametis sūnus, o jūs nežinote nuo kur čia pradėjus aiškinti tokį paprastą dalyką? Padėsime jums sukurpti trumpą drūtą dosje (duos jie?).

Geroduotas (Herodotes) savo istorijoje taip rašo apie būdinus (budines), kuriuos mūsiškai vadino votais: "Tai didžiai skaitlinga tauta, mėlynom akim ir rudžiai. Jųjų tarpe ogi miestas štai, medinis va, ir to miesto vardas yra Geluonis <...> Ir išties toje pat vietoje gereikių (greccus) dievai garbinami, tame labiausiai Dioniesijus." 

Dar apie juos rašo, kad jie ryja savo kaimynų krauja tarytum utėlės, ir kažin ką išdarinėja su moterų gimdomis, bet gilią senovę palikime žiliems senoliams. Londone** saugomoje EncycloPedicus Britanoxus 1911 metų leidime aiškiai juodu ant išblukusio parašyta, kad būdiniai yra ne kas kita kaip votai - finų tautelė. Votus latviai, mūsų sarmatlyviausi broliai, vadina kreiviniais, ir ne veltui.

Sarmatuvos galios laikais, kaip žinia, votai buvo nustumti į šešėlį ir jų piktadarystės būdavo lengvai sutvarkomos pavieto motės ranka. Tačiau priešams ėmus draskyti Sarmatuvos pavidalą ir paveldą nelyg Brūčiui badant Tsiesoriaus purpurinę sermėgą būdiniai ėmė vis mažiau vadintis savo gražiuoju vardu, ir vis labiau darėsi votais. Juk dar dabar sakoma: "kokia votis!". Ši piktvotė seniai negyja - nuo pat sarmatuvos susilpimo laikų votų istorikai (isterikai?) kalevipoegai ir lenartai meriai stūmė savo proestišką istoriją. Paklauskite savęs, kaipgi vadinasi vieta, kurioje sėdi didžiausias būdinas, neregėto masto Sarmatuvos priešas popiežys? Ogi Votikanas! 

Estų marionetė katalikų bažnyčia nėra vienintelis jų įrankis trinant iš istorijos Sarmatuvą. O ne - jau nuo neatmenamų laikų pavolgio mordviai diriguoja kremliaus iškamšų paradui, kuris šimtmetis po šimtmečio tino šniaukdamas nuo Sarmatuvos skobnių. Pridėkime žuvėdus (garbina Votaną), nepamirškime vokiečių (vot-kviečiu?) ir kitų dieVOTŲ tautų ir gausime visą aibę tikro sarmato priešų. Tačiau tai jau istorija, kas yra mūsų duona, ir ją valgydami nesispjaudome.

Šį įrašą skaitote, nes nebagalime tylėti ir žiūrėti, kaip suduodamas naujasias votų smūgis Sarmatuvai. Iš Votikano tiesiasi vytinta pontifiko ranka ir judina savo fiškes šachamtų lentoje. Ne iš karto mes supratome, kuris čia rikis, kuris žirgas ir kur čia tranšėja. Tačiau šių metų balandžio pirmą dieną buvo žengtas lemiamas žingsnis partijoje - Votikano generolai Lileika ir Juškauskas paskelbė gražiną į Sarmatuvą Votikano feodą - karalystę (karui-lysti?). Ši iš anksto premedituota ir gerai parengta akcija yra giliai ir konstruktyviai paremta Šeimio genijumi, Statkutės pažintimis ir Speleinio šantažu LR urėdijose ir girių ūkiuose. Pontifiko ambrozija palaiminta votų šventvagystė pateko į internetus ir šiandien  apie tai  kalba nuo Permės iki Lilehamerio.

Mieli skaitytojai, mes girdijime jūsų ašaras ir matome jūsų raudas. Ir mes sklandžiai tariame:

Nebokite, nes nors priešas yra senas, priešas yra didis ir priešas yra nuožmus, tačiau laisva sarmato širdis yra didesnė, jo dvasia yra senesnė ir jos pulsas nuožmesnis. Mes kovosime su jais portaluose, mes kovosime su jais tinklaraščių komentaruose, mes grumsimės sms žinutėmis. Mes šauksime į kovą ruporais miestelių aikštėse ir požeminėse perėjose, dalinsime skrajutes univermage ir kavinių kiemuose. Mes imsime į rankas ginklą kolektyvinių sodų bendrijose, mes lyg ugnis siausime tautinių šokių būreliuose. Ir net jei to neužteks, būkite tikri, mes smaugsime stingstančiomis rankomis savo priešus redakcijos antrame aukšte, užbarikaduotame tualete ir nepriimsime nieko kito apart besąlygiškos "Lietuvos karalystės" kapituliacijos***.

Sarmatuva per amžius!

*Smeigilas - senoviškas sarmatų ginklas aštriu galu.
**Londonas - ar tik ne ten**** Lileika "rado" visus savo žemėlapius?
***Tiks ir status quo ante***** bellum (stačias kvo ant belio)
****Ne ten, o Votikane
*****Ar tik ne antys išgelbėjo Romą******?
******Ar tik ne Romoj yra Votikanas*******?
******* Ar tik ne iš Votikano visas votų sąmokslas?

Čiaumuolis ir Visšvirkštys Vilnius 2012

2012-02-05

Oroskabas arba 12 tikro sarmato dangaus vaisių (I)

Sveiki broliai sarmatai ir seserys sarmatėlės. Dar kartą mūsų planeta (pala-ne-ta?) apsisuko apie mūsų Saulę ir dar kartą apisusko mūsų redakcijos galvos. Iš ties, jei jums atrodo, kad Visšvirkštys ir aš visus metus, kaip sakoma, struobais mojavo, tai jūs nesarmatlyvai klystate. Tiesa pasakius, mudu atlikome nepaprastą ir sunkų darbą, užtrukusį ištisus metus, ir laimei, niekas nesužlugdė mūsų tyrimo.
Pastaruosius 12 mėnesių mudu su bičiuliu (ir be abejo Atila, kuriam, galimas daiktas, tai bus paskutinė vasara) be atvangos stebeilijomės į dangų iš sarmatų įrengtų mūsų žemelėj Sarmatuvoj regyklų-stebyklų-stebuklų, tokių, kokį nuo pušies viršūnės savo zenitu (seni-tu?) nutraukė ir įamžino Visšvirkštys. Nors paskaudo kaklus ir teko pedalais, slidėmis ir parasparniais įveikti ne vieną sarmatiškąją mylią (1,49 kilometro), pagaliau padarėme tai, ką taip ir nespėjęs padaryti numirė Radvila Našlaitėlis. Žyniai ir krivulės, mes jums pristatome Oroskabą, kryžiuočių ir lenkų klaidingai Horoskopiu vadintą, bei jame esančių dvyliką tikrųjų ženklų-vaisių.

Taigi, pradėsiu nuo be abejo sarmatų naujųjų metų, kurie, savaime suprantama, prasideda patį vidurvasarį, liepos mėnesį. Niekas jau nebeatmena, kodėl būtent liepos mėnesį, bet galbūt taip liepia Perkūnas. Sarmatiškasis liepos mėnesio zodiako, arba mūsiškai, sodžiuko, ženklas yra bitė arba tranas. Bitės paprastai būna labai darbštūs ir irzlūs žmonės, tuo tarpu tranai pasižymi tingumu. Jei gimėte liepą ir esate bitė, patariame nesivelti į muštynes, nes galite neišlipti sausas iš balos. Tranams tuo tarpu patariama dažniau apsilankyti sendaikčių turguose - galbūt nustebsite!

Rugpjūčio (rūgti-pūti) mėnesio ženklas yra grybas. Grybai paprastai pasižymi menku proteliu ir dažnai turi sukirmijusį kotą. Iš kitos pusės, grybai dažnai pasirūpina tokiais dalykais, kuriais nepasirūpina kiti, todėl labai vertinami kolektyve. Visšvirkščio žvaigždžių ratas pataria grybams atsargiai elgtis su aštriais daiktais ir ugnimi, tuo tarpu aš norėčiau pridurti, kad kitąmet grybams pravartu pabandyti artimiau bendrauti su sau brangiais žmonėmis, tik ne visais iš karto.

Spalio, arba senoviškiau, šapaliaus mėnesio ženklas yra šapalas. Šapalai yra labai šalti ir atsargūs žmonės, jų daug gali sutikti valstybinėse įstaigose ir viešosiose bibliotekose. Šapalo gerosios savybės yra dora ir neišrankumas maistui. Šapalų praktiškai nebūna tarp įkalintųjų, todėl šapaliaus mėnesį kalėjimuose gimtadienius švenčia tik prižiūrėtojai. Šiems žmonėms patariame rečiau keisti gyvenimo partnerius ir valgyti daugiau skaidulingo maisto.

Lapkričio, anksčiau vadinto lačkrėčiu, ženklas yra plėšikas. Plėšikai yra linksmų plaučių ir plataus kūno sudėjimo žmonės, dažniausiai moterys. Visi plėšikai turi blogąją pusę ir jos labai gėdijasi (jūs patys žinote, gerbiamieji), tačiau prie tinkamo apšvietimo tai nesimato. Įspėjimams plėšikams - nesėskite girti už laivo, šturvalo, ar prie švenčių stalo. Taip pat patariame pakelti visus baldus namuose - tikriausiai maloniai (arba labai nemaloniai) nustebsite.

Gruodžio, visada vadinto aruodžiu mėnesio ženklas yra kirstukas. Kirstukai buvo čia iki kol kryžiuočiai atvežė peles, ir šį mėnesį gimusius vaikus penėdavo būtent kirstukais, kurie tokiu metu laiku parankiai miegodavo. Kirstukai yra juodbruvi maži guvūs žmogeliai, beje, kiekvienas pažystame bent po du kirstukus. Kirstukų silpnybė yra stiprus porteris ir žemaičių blynai. Jei esate jauna kirstukė, patariame daugiau laiko leisti su mama, nes ji gali bet kada iškeliauti į sarmatų dangų.

Sausio (sau-šio?) mėnesio ženklas yra karna. Karnos ženklo pavadinimas kilęs nuo karnų žvaigždyno, ir karna paprastai yra aukštas, grubokas, bet naudingas žmogus. Paprastai šio ženklo žmonės yra gabūs batsiuviai, tačiau šiandien retai tai bepastebėsi, dėl to dažniausiai karnos yra bedarbiai. Karnoms patariame pasilenkti prieš lipant į rūsį senuose namuose - galite maloniai nustebti.


Kur glūdi pamiršta Sarmatuvos sostinė?

Kuris iš šių Sarmatuvos tyrėjų jums labiausiai imponuoja?