Kuom baigsis sarmatų-votų karas?

2011-01-06

Sarmatų kario dvasia

"Sarmatų iečių" problemos sprendimas

Sveiki gyvi, gerbiamieji Sarmatuvos sarmagetužiai! Jau nebepirmi metai kai mes taip gražiai bendraujame šio tinklaraščio pagalba ir nepirmas kartas kai tarp naujų straipsnių praeina ilgesnis laiko tarpas, "Bet kur tu buvai išnykęs Visšvirkšty!?" tikriausiai dabar klausiate Jūs, o atsakymas paprastas - kovojau su neteisybe ir priespauda, o jei tiksliau, vysčiau senovės sarmato kario dvasią. Žinia, kad sarmatų kariai kadaise buvo nenugalimi mūšio lauke, vestuvių puotose ir netgi vietinėse smuklių muštynėse. Bet iš kur gi toks sarmatų karių nenugalimumas? Kai kas, mažiau susipažinęs su sarmatu karybos menais, galbut pasakys, kad sarmato kario jėga yra trejose ietyse kurias turėdavo šitoks karys. Ne! Visų pirma ietis jis turėdavo keturias, ką gana tiksliai nustatė Toronto Istorinių Tyrimų Akademijos mokslininkai (T.H.R.A.). Skaičiavimai atlikti naudojantis per pastarąjį dešimtmetį Sarmatuvos tyrėjų surinktais duomenimis. Bet ne ginklai daro karį nenugalimą, o jo dvasia! Tai Sarmatuvos Dvasia, gerbiamieji Sarmatuvos mylėtojai, sutraiškė švedus prie Salaspilio, tai Sarmatuvos Dvasia privertė Fon Jungingeną nešti kudašių kuo toliau nuo sužverėjusių sarmatų, Sarmatuvos Dvasia, gerbiamieji, yra pagrindinis ir nuo savęs pridursiu, masinio naikinimo ginklas.
Taigi prieš du metus aš nutariau, grynai iš mokslinių ir pažinimo sumetimų, pradėti savyje lavinti Sarmato Dvasią. 2009 metų sausio 16 dieną, švesdamas savo, jūsų nuolankaus tarno gimtadienį išgirdau, kad tauta sukilo! Neilgai trukus kartu su sužverėjusia minia, lengvai įkaušęs jau mosikavausi kumščiais prie Lietuvos Respublikos Seimo. Savo naudai turiu pasakyti, kad pradžioj niekšus klojau krūvomis, bet jų, galų gale sušoko tiek, kad teko paleisti degtinės butelį iš dešinės rankos ir kautis jau abiejomis rankomis, tik pagalvokite, abiejomis! Toliau reikalai pradėjo suktis ne mūsų naudai, pasitelkus dujas Sarmatų Dvasia buvo išrūkyta kaip mat ir teko atsitraukinėti, gerų žodžių galėčiau pasakyti Plockeckio (tikra pavardė redakcijai žinoma) atžvilgiu, nors kovoje šitas išteželis ir siauraprotis bandė naudotis kiaušiniais, tik pagalvokite, kiaušiniais! Tačiau atsitraukimo manevras šiam naujokui akivaizdžiai atiteko su motinos pienu. Taigi tuo metu aš ir dar keli visiškai Sarmatų Dvasios nepraradę, seni riaušių vilkai bandėmė kovoti nedidelėmis grupelėmis, staigiai manevruodami tarp priešų, jų karinės technikos ir šunų. Netrukus pastebėjau, kaip kiti veteranai krenta vienas po kito spaudžiami šarvuotos technikos ir gausių priešo pajėgų. Reikia pripažinti, kad ir skaudančia širdimi, kad ir nenorom, Jūsų nuolankus tarnas irgi krito pakirstas kelių guminių kulkų, vieno pasiutusio šuns ir septynerių, isivaizduokite, net septynerių priešo kovotojų!

Kovotojo dvasia ne visiems duota

Pralimėjimo nuoskaudas dar labiau sustiprino tai, kad paimtas į neleisvę šių besarmačių, buvau priverstinai išblaivintas, o tai jau, gerbiamieji, tikras nuostolis. Man buvo surašytas protokolas ir ryte buvau paleistas į laisvę. Ach tas saldus žodis laisvė! Bet laisve ilgai mėgautis negalėjau, kadangi buvau iškviestas į teismą, vėliau dirbau viešuosius darbus ir kitaip išsipirkinėjau tai, ko nesugebėjau iškovoti tą mūšio dieną. Dėl to nukentėjo ir mano Sarmatuvos tiriamasis darbas ir nedaug laiko galėjau skirti Jums, gerbiamieji Sarmatuvos broliai ir seserys. Bet sakau jums: ugdykite Sarmatų kovos Dvasią ir kai mūsų bus daugiau, mes vėl susigražinsime nenugalimų Sarmagetužių (Saugantys motinos įtužį) vardą..


Visšvirkštys

Vilnius 2011

4 komentarai:

  1. Šiaip tai A. Paleckis ne kartą siūlėsi pats sutraiškyti akademikus, tačiau tos kalbos ir teliko kalbomis. Taip pat, vienas kolega (Zenius, kur buvom sutikę "Tauro rage", jei pameni) dievagojas, kad Algirdas yra iš jo viešojoje pirty pasivogęs kelnes, tuo tarpu paliko savasias - negana to, kad per mažas, bet ir pridarytas. Žodžiu, geriau su juom neprasidėkit, kolega.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Dabar jau sausio 7 d. Kaip ketinate švęsti artėjantį gimtadienį?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Jau tradicija tapo važiavimas į Lopaičių girią, lankymasis Sarmatuvos švetosiose vietose. Stalas taip pat nelieka tuščias.

    AtsakytiPanaikinti
  4. ar negalvojate surengti viešą ekspediciją į Lopaičius? Manau, jog kiekvienas norėtų pasisemti ne tik žinių apie šimtamečius švektyklos akmenis, bet ir geros savijautos, energijos. Teko girdėti, jog Lopaičiai sudaro visų ESAMŲ sarmatiškųjų švetyklų centrinę jungtį, tai neva labai energetiškai stipri vieta, žmonės pasakoja, kaip palietę stubklingus šventyklos akmenis ima purtytis, pakyla į orą ir, pasak išgyvenusiųjų, mato skaisčią baltą šviesą. Ką apie tai manote?

    AtsakytiPanaikinti

Kur glūdi pamiršta Sarmatuvos sostinė?

Kuris iš šių Sarmatuvos tyrėjų jums labiausiai imponuoja?